Rengti šias ir kitas kovos su korupcijos priemones sutarta per pirmadienį Vyriausybėje vykusią diskusiją su specialiosiomis tarnybomis, policija, ministerijomis ir kitomis institucijomis.
Premjeras tvirtino, kad vienas problematiškiausių sektorių lieka viešieji pirkimai.
„Matome tokią praktiką, kad įmonės, kurioms net yra pareikšti įtarimai kaip juridiniam asmeniui dėl nusikalstamos veikos padarymo, toliau dalyvauja pretenduodamos laimėti viešųjų pirkimų konkursus, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto. Ar reikėtų imtis valstybei tam tikrų įstatymų pakeitimų, didinti atitinkamus ribojimus? Ko gero, subrendome tokiai diskusijai“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė jis.
Anot jo, sutarta siekti įvesti naują teisinį reguliavimą, kad „įmonės, dalyvavusios tam tikrose korupcinėse schemose, negalėtų tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti pretenduojant į valstybės užsakymus“.
S.Skvernelis pabrėžė, kad perkančiajai organizacijai turėtų tapti prieinama visa informacija apie konkurso dalyvius, „kokias jie turėjo sąsajas su teisėsauga“, kad šie galėtų būti įvertinti ir antikorupcine prasme.
Pasak jo, į institucijų išsakytus pasiūlymus bus atsižvelgta ir artimiausiu metu rengiami reikiami teisės aktai.
„Šiandien išklausėme nuomones, suformuosime konkrečius pavedimus institucijoms – arba priimsime Vyriausybės nutarimu, kas reikalinga mūsų kompetencijoje, arba įstatymų projektais“, – žadėjo Vyriausybės vadovas.
Dėl sunkių korupcinių veikų, anot premjero, šiuo metu taikoma atsakomybė – laisvės atėmimas bausmę atidedant – nėra efektyvi, todėl Seime pateiktos iniciatyvos, siūlančios numatyti tik realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat didinti baudas.
Policijos prašymas – civilinis turto konfiskavimas
Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ragina politikus priimti teisės aktus, numatančius civilinį turto konfiskavimą. Jis, anot pareigūno, yra viena laukiamiausių priemonių iš įstatymų leidėjų. Tai numatantį įstatymą Seime ketinta svarstyti dar pavasario sesiją. Anot premjero, šiuo metu Seime kaip tik vyksta diskusijos dėl šio įstatymo.
„Šiandien ikiteisminio tyrimo įstaigoms reikia įrodinėti, kad tas turtas galimai įgytas arba kriminaliniu, arba neteisėtų būdu. Civilinis turto konfiskavimas perkelia įrodinėjimo naštą, kuri turi pagrįsti turimą turtą legaliomis gautomis pajamomis“, – sakė S.Skvernelis.
Anot jo, tapi pat yra nemažai pavyzdžių, kai bandoma paveikti korupcines veikas tiriančius pareigūnus, prokurorus.
„Dėl to manome, kad specialaus prokuroro institutas bus pirmas žingsnis, kuris padės stiprinti prokuratūros ir prokurorų, tiriančių korupcines bylas, nepriklausomumą“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.
Kaip prioritetą kovojant su korupcija jis iškėlė ir Seime svarstomą Pranešėjų apsaugos įstatymą.
Diskusijoje sutarta taip pat skirti didesnį dėmesį pirkimams strateginėse Lietuvos įmonėse, ypač krašto apsaugos srityje, smulkiajai korupcijai medicinos srityje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad tarp priemonių numatyta trumpinti korupcinių bylų nagrinėjimo terminus ir ikiteisminio tyrimo, ir teismo stadijose, nes šiuo metu kai kurios bylos nagrinėjamos 5 – 10 metų, taip pat žadama skatinti žiniasklaidos iniciatyvas, padedančias teisėsaugai atskleidžiant korupcijos atvejus.
„Mes negalime kištis į teismų nepriklausomumą, bet tas supratimas yra, ir terminai turėtų trumpėti kartais“, – žurnalistams teigė V.Bakas.
E.Misiūnas žada grąžinti pareigūnų skatinimą
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas savo ruožtu žada stiprinti pareigūnų skatinimo sistemą už išaiškintus sunkius korupcinius nusikaltimus.
„Numatytos piniginės premijos už atliktą greitai, sąžiningai tyrimus nusikaltimų, kurių pagrindu padaryta didelė žala valstybei. Tai ne tik korupciniai nusikaltimai, bet ir sukčiavimai, ir turto grobstymai. Yra nutarimas, bet jis, kiek esu informuotas, porą ar trejetą metų iš principo neveikia ir pareigūnai nebuvo skatinami“, – sakė ministras.
Jo nuomone, vidaus reikalų sistema padarė didelę pažangą stiprindama imuniteto skyrius, tad didelių problemų esą nekyla nei policijoje, nei Valstybės sienos apsaugos ar kitose tarnybose.
„Kuriame ir priemonę, kuri leistų reitinguoti įstaigas, dalyvaujančias viešuosiuose pirkimuose, kad jos, įsidiegusios korupcijos prevencijos standartą, įgytų atsparios korupcijai įstaigos veidą. Yra daug diskusijų, kaip tas standartas turėtų būti įgyvendintas, kaip plačiai – ar būtų taikomas ir UAB'ams, ar valstybinėms įstaigoms“, – pasakojo E.Misiūnas.