Jos teigimu, planuojama išsiaiškinti šios problemos mastą.
„Pastebėjome, kad šalyje ganėtinai aktuali ir piniginės socialinės paramos nepasinaudojimo problema. Gyventojai, kurie turi teisę gauti piniginę socialinę paramą, šia teise nepasinaudoja. Planuojame su Mokslo taryba artimiausiu metu atlikti tyrimą, kokia yra šios problemos apimtis, dėl kokių priežasčių nepasinaudoja teise gauti piniginę socialinę paramą ir kartu numatyti vėliau atitinkamus veiksmus, konkrečias priemones“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė E. Čeponytė.
Kalbėdama apie pajamų nelygybės ir skurdo problemą, ji sakė, kad visų pirma su tuo susiduria gyventojai, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos.
„Kadangi išmokos santykinai žemos, aprėptis maža, dėl to šių gyventojų grupė, kurie sudaro iki 20 proc. šalies gyventojų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos ir didėja atotrūkis tarp jų ir likusios gyventojų dalies“, – sakė SADM atstovė.
„Kita problema susijusi su atotrūkiais darbo rinkoje, trečioji problema susijusi su pajamų nelygybe, atsirandančia prieš valstybės perskirstymą dėl tokių priežasčių kaip diskriminacija, švietimo, sveikatos atotrūkiai ir t.t. Kita problema – trūksta duomenų, analitinių modelių priimti šalyje įrodymais grįstus sprendimus“, – sakė E. Čeponytė.
Jos teigimu, kalbant apie socialines grupes, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, priemonės, skirtos integruoti gyventojus atgal į darbą rinką, numatytos Įtraukios darbo rinkos plėtros programoje, tačiau dėl struktūrinio nedarbo ir dėl to, kad didelė dalis šios grupės gyventojų yra pensininkai arba asmenys, kurie yra laikinai netekę darbo, yra vaiko priežiūros atostogose, dėl objektyvių priežasčių negalima jų visų integruoti į darbo rinką. Anot jos, dėl to svarbu užtikrinti adekvačias socialines išmokas.
„Pensinio amžiaus asmenų skurdas – ši grupė Lietuvoje yra viena labiausiai skurstančių. Dabartinių pensinio amžiaus asmenų negalime integruoti į darbo rinką, tad svarbu didinti pensijų adekvatumą. Numatomos priemonės – bus numatoma nuosekliai didinti socialinio draudimo pensijas ir užtikrinti adekvatesnes sąsajas su buvusiu darbo užmokesčiu“, – sakė E. Čeponytė.
Jos teigimu, kita svarbi priemonė yra bedarbiai ir neaktyvūs asmenys.
„Priemonės, numatytos jų grąžinimui į darbo rinką, numatytos Įtraukios darbo rinkos plėtros programoje. Šioje plėtros programoje yra daugiau numatomos į socialines išmokas orientuotos priemonės. Norėtume sistemiškai integraliai pažiūrėti į piniginės paramos, socialinio draudimo sistemą ir jas tobulinti, kad iš įvairių sistemų gaunamos išmokos tarpusavyje derėtų ir užtikrintų bent jau minimalų poreikių patenkinimą darbo neturinčių asmenų, nemažinant paskatų grįžti į darbo rinką“, – sakė ministerijos atstovė.
Jos teigimu, kita grupė, kuriai norima sistemingai didinti pajamų adekvatumą, yra neįgalieji.
„Šioje plėtros programoje numatyta priemonė, susijusi su socialinio draudimo pensijomis, su tikslinių kompensacijų dydžiais, socialinio draudimo sistema ir t.t.“, – sakė E. Čeponytė.