Taip pat siūloma, kad esant nesaugiai aplinkai vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų, bet būtų skiriama laikinoji priežiūra, t. y. vaiką prižiūrėtų giminaičiai ar šeimos draugai.
Ministerija pranešime tvirtina, kad dėl tokių pakeitimų vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.
„Laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų“, – pranešime cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir gera valia: tarkime, jeigu vienas iš tėvų nesutiks su vaiku apsigyventi šeimos krizių centre ir taip apsaugoti vaiko nuo smurtaujančio kito tėvo, tuomet neliks kitos išeities, kaip kreiptis į teismą“, – pažymi ministras.
Anot SADM, skyrus laikinąją priežiūrą vaikas galėtų būti apgyvendinamas su tėvų nurodytais giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais žmonėmis. Gyvenamoji vieta galėtų būti vaiko tėvų namai arba giminaičių, kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų namai.
Kitas variantas – vaikas su vienu iš pavojaus nekeliančių tėvų, globėjų gali būti apgyvendinimas socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.
Laikinoji priežiūra truktų iki 20 darbo dienų. Jeigu per tą laiką vaikui vis tiek nebūtų užtikrinama saugi aplinka, tuomet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijuotų laikinosios globos nustatymo procesą.
SADM teigimu, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: pirma, kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra, antra, kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą SADM siūlo keisti po rezonansą sukėlusio kauniečių vaikų paėmimo iš šeimos atvejo, praeiviui užfiksavus, kaip motina sudavė vienam iš vaikų.
Mažamečiai buvo grąžinti į šeimą po piketo prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos, įsikišus dviem Seimo nariams.
Grupė parlamentarų taip pat parengė pataisas, kuriomis, be kita ko, siūlo keisti smurto prieš vaiką sąvoką, į įstatymą įrašant, kad smurtu būtų laikomas tik vaikui sukeliamas „žymus skausmas“.
Per 100 nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimą ragindami joms nepritarti. Nevyriausybininkų teigimu, tokie pakeitimai grąžintų fizinį smurtą prieš vaikus.