Su redakcija susisiekė aptariamo fondo Bendrojo skyriaus vedėja Svetlana Sinkevič, kuri aiškino administracijos vadu norinti pateikti kitokį situacijos vertinimą.
Ji pasidalijo Vaikų išlaikymo fondo administracijos ir jos l.e.p vadovės Inos Skubilovienės komentaru dėl tekste nupasakotos situacijos, neva darbuotojų peticija dėl viešoje erdvėje esą skleidžiamo melo ir nuasmenintomis atskiromis darbuotojų nuomonėmis.
Pranešus apie galimus pažeidimus – svarstymai dėl nuobaudos
DELFI primena, kad visa ši istorija prasidėjo tuomet, kai ministerijai pavaldžios įstaigos Vaikų išlaikymo fondo Finansų ir apskaitos skyriaus vadėja Viktorija Kaplan-Baranova ir Išmokų skyriaus vedėja Regina Dagienė parašė raštą socialinės apsaugos ir darbo ministrui L. Kukuraičiui ir pranešė apie galimą valstybės lėšų švaistymą per viešuosius pirkimus perkant informacinę sistemą.
Darbuotojos siekė užkirsti kelią dideliam pinigų iššvaistymui, tačiau vietoj padėkos sulaukė bandymų nubausti tarnybinėmis nuobaudomis. DELFI pasiekė vidiniai susirašinėjai, kad tarp ministerijos darbuotojo ir Vaikų išlaikymo fondo darbuotojos, kuriose svarstoma, kad panagrinėjus darbuotojų skundus ministrui galima būtų „pritempti“ konfidencialumo pažeidimą.
Pateikiame el. pašto susirašinėjimo ištraukas: „Gal galima per šitą punktą ką nors sugalvoti, nes šiaip jau klausimas yra labai „slidus“? – klausia ministerijos darbuotojas Vaikų išlaikymo fondo darbuotojos.
„Manau panagrinėjus jų pridedamų dokumentų ir pačių skundų turinį drąsiai galime pritempti prie jūsų nurodyto teisės akto punkto pažeidimą. Nes būtent kalba eina apie diegimo etapą, kurio informacija laikoma konfidencialia“, – Vaikų išlaikymo fondo darbuotoja elektroniniu paštu atsako ministerijos darbuotojui.
Ministerija neigia spaudimą
R. Dagienės teigimu, po to ji buvo atjungta nuo dokumentų valdymo sistemos, nemato į instituciją ateinančių ir iš jos išeinančių raštų, todėl sunkiai gali vykdyti savo tiesiogines pareigas. Darbuotojos teigimu, ji jaučia spaudimą bei galimą susidorojimą.
Jos teigimu, kitai darbuotojai, V. Kaplan-Baranovai, kuri taip pat kartu pranešė ministrui apie galimą pinigų švaistymą, jau paskirta tarnybinė nuobauda.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio patarėja Gabija Vitkevičiūtė DELFI teigė, kad jau yra inicijuotas nepriklausomas auditas Finansų ministerijoje. Jos teigimu, buvo nuvykta į fondą ir pamatyta, kad darbuotojų darbo kabinetai ir sąlygos yra normalios.
„Ministras teigia, kad yra susipažinęs ir informuotas, nuomonę susidaręs ir surinkęs įmanomus faktus, tačiau sprendimus ir atsakymus pateiks vos tik gavęs nepriklausomo audito išvadas: „Visos nuomonės, kad ir kaip jos skirtųsi, yra svarbios, žinant, kad mus vienija vienas bendras tikslas – skaidri ir efektyvi sistema ir saugūs, efektyviai dirbantys darbuotojai“, – aiškino ji.
Susirašinėjusi valstybės tarnautoja: bendravau familiariai
Savo ruožtu Vaikų išlaikymo fondo administracijos komentare DELFI aiškinama, kad darbuotojų susirašinėjimo fragmentai esą yra ištraukti iš bendro audituojamo objekto konteksto. Tačiau I. Skubilovienė taip pat patikino paprašiusi valstybės tarnautojos raštu pateikti pasiaiškinimą, kad būtų galima būtų spręsti tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą.
Ši aiškino sulaukusi SADM Centralizuoto vidaus audito skyriaus auditoriaus paklausimo, kurį suprato kaip prašymą pateikti nuomonę, ar kolegių veiksmai nepažeidžia konfidencialumo reikalavimų.
„Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad pačių skundų turinys ir prie jų pridėti dokumentai man nėra žinomi ir nebuvo pateikti susipažinti, konstatuoti, kad tikrai buvo pažeistos minėto teisės akto nuostatos, neturėjau pagrindo. Sutinku, kad mano pavartotas terminas „pritemti“ gali pasirodyti tikrai dviprasmiškas ir nedalykiškas, tačiau jis reiškia tik mano prielaidą, kad galimai buvo pažeistos minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo nuostatos“, – tikino ji.
Tarnautoja taip pat sakė pripažįstanti priekaištus dėl familiaraus bendravimo, tačiau atsakingai pareiškianti, kad jokiomis priemonėmis nesiekė daryti įtakos auditoriaus priimamiems sprendimams.
„Įvertinusi pateiktame paaiškinime išdėstytus argumentus, nustačiau, kad nėra pagrindo taikyti tarnybinės atsakomybės, kadangi veika negali būti vertinama kaip elementas, atitinkantis tarnybinio nusižengimo sudėtį“, – sakė I. Skubilovienė, pridūrusi, kad kaltės požymių valstybės tarnautojo veiksmuose nematyti, tačiau jai pavesta kelti kvalifikaciją dalykinio bendravimo ir kalbos kultūros srityje.
Teises esą apribojo iš anksto, tarnybinė nuobauda – už kitą pažeidimą
Ji taip pat neigė esą taikomas nuobaudas apie galimą pažeidimą pranešusioms darbuotojoms. Neva dar praėjusių metų gruodžio pabaigoje, patvirtinus 2017 m. dokumentacijos planą, buvo vykdomi dokumentų valdymo sistemos konfigūravimo darbai, kurių metu buvo peržiūrėtos vartotojų teisės.
„Be to, gavus informacijos dėl galimo įstaigos konfidencialių dokumentų platinimo už įstaigos ribų, papildomai buvo peržiūrėtos ir pagal kiekvieno darbuotojo veiklos sritį pakoreguotos vartotojų teisės naudotis įstaigos dokumentais, esančiais dokumentų valdymo sistemoje. Pažymėtina, kad popierinių dokumentų peržiūra nėra apribota ir, esant poreikiui bei pagrindžiant norimo gauti (peržiūrėti) dokumento būtinybę, tokia teisė nėra ribojama. Taip pat norėtume pažymėti, kad nei Viktorija Kaplan-Baranova, nei Regina Dagienė nesikreipė į įstaigos vadovybę dėl problemų, susijusių su prieigos prie dokumentų valdymo sistemos atjungimu“, – aiškino I. Skubilovienė R. Dagienės išgąstį, kad ji nemato dalies dokumentų.
Savo ruožtu V. Kaplan-Baranovai tarnybinė nuobauda esą skirta ne už pranešimų teikimą ministrui apie galimą pinigų švaistymą, bet už kitą nusižengimą – netinkamai ir ne laiku įvykdytą įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Esą vienam asmeniui darbo užmokestį už kasmetines atostogas ji išmokėjo pavėlavus 5 kalendorines dienas.
Įtarimai pinigų švaistymu – esą nepagrįsti ir verčiantis abejoti darbuotojų kompetencija
I. Skubilovienė taip pat teigė, kad darbuotojų įtarimai galimu pinigų švaistymu yra nepagrįsti ir verčiantys suabejoti jų kompetencija, kadangi abi minėtos darbuotojos yra įtrauktos į direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės, kuri buvo atsakinga už dalyvavimą informacinės sistemos kūrime, sudėtį.
„Sutartis su UAB „Algoritmų sistemos“ buvo vizuota ir V. Kaplan-Baranovos, todėl jai yra žinoma atsiskaitymo su diegėju tvarka. Pagal sutartį yra numatytas atsiskaitymas dviem etapais: 1. Atsiskaitymas už diegimo etapą; 2. Galutinis apmokėjimas atliekamas sėkmingai užbaigus bandomosios eksploatacijos etapą ir pilnai priėmus sistemą.
Kadangi sutarties nuostatos, susijusios su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas, laikomos esminėmis sutarties sąlygomis, jos gali būti keičiamos tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Taigi, Fondo administracijos vadovybė jokių vienašališkų ir nesankcionuotų sprendimų dėl atsiskaitymo, pažeidžiant sutarties nuostatas, negalėjo vykdyti ir nevykdė“, – tikinama komentare DELFI.
Aiškina, kad buvo pateiktos klaidingos sumos
Jame taip pat aiškinama, kad V. Kaplan-Baranova, kaip Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, viešai teigdama, kad buvo „planuojama apmokėjimai už realiai neveikiančią sistemą“ privalėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių finansinių dokumentų esą nebuvo ir negalėjo būti, kadangi fondo administracija nėra pasirašiusi darbų priėmimo-perdavimo akto, nepatvirtino diegimo etapo rezultatų, todėl neturėjo pagrindo apmokėti už suteiktas paslaugas.
Be to, esą SADM dar lapkritį buvo informuota, kad Fondo administracija nepanaudos lėšų, numatytų informacinės sistemos įsigijimui (98 tūkst. eurų) bei lėšų, numatytų ekspertinėms paslaugoms apmokėti (10 tūkst. eurų). Praėjusių metų biudžetas dėl to sumažintas, o šių nepadidintas.
Akivaizdus melas neva ir tai, kad „Fondo administracija 2008 metų pabaigoje už apytiksliai 1 mln. eurų buvo įsigijusi informacinę sistemą. <...> Valstybės kontrolė lėšas, išleistas informacinės sistemos įsigijimui, pripažino kaip žalą valstybei, tačiau kalti asmenys dėl patirtos apytiksliai 1 mln. eurų žalos nenustatyti“.
„2008 m. gruodžio 31 d. sutartyje Nr. 3.20-22/08CSA-116, pasirašytoje su UAB „Alna“ buvo numatyta 2 145 844,00 Lt (621 478 eurų) sutarties kaina. Šitokie pareiškimai dar kartą verčia suabejoti pareiškėjų kompetencija ir jų tikslais, klaidinant visuomenę, atstovaujamosios bei vykdomosios valdžios institucijas“, – aiškinama komentare.
Kodėl nuspręsta kurti naują sistemą, o ne senąją pritaikyti darbui su euru?
Įtarimus persiuntusios L. Kukuraičiui darbuotojos pažymėjo, kad dalis senos sistemos veikė, tačiau ją reikėjo pritaikyti eurų valiutai. To nedaryti esą nusprendė direktoriaus pavaduotoja Ina Skubilovienė, kuri nusprendė ir nupirkti absoliučiai naują fondo administracijos informacinę sistemą.
Tačiau I. Skubilovienė tikina, kad tai akivaizdus melas, nes ji po vaiko priežiūros atostogų grįžo į darbą tik 2014 m. rugsėjo pradžioje, kai visi sprendimai dėl informacinių sistemų pritaikymo darbui su euru jau buvo pradėti.
Informacinių sistemų pritaikymo eurui procesą esą kontroliavo SADM ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau – IVPK) ir visi veiksmai buvo derinami su šiomis institucijomis. Būtent jos esą ir buvo informuotos apie tai, kad taikant sistemą darbui su euru susiduriama su dideliu kiekiu programavimo klaidų.
„Sutinkame, kad darbo procesas, priimant sprendimus dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, pailgėjo ir tapo šiek tiek sudėtingesnis, tačiau, atsižvelgiant į turimus finansinius resursus, tai buvo geriausias sprendimas, leidęs užtikrinti įstaigos veiklos procesų tęstinumą, įvedus eurą“, – aiškinama komentare DELFI, pažymint, kad ir V. Kaplan-Baranova esą turėjo žinių apie tai.
Rašte ministrui pažymima, kad nors naujoji sistema dar nebuvo sukurta, jau buvo sumokėti beveik 8,6 tūkstančiai eurų valstybės lėšų už duomenų perkėlimą iš senosios sistemos į naująją.
„8,6 tūkst. eurų sumokėta už programos sukūrimą, kuri yra įstaigos nuosavybė ir yra įgalinta perkelti visus istorinius dokumentų valdymo sistemos duomenis į bet kurią kitą informacinę sistemą. Tad tokios programos poreikis išlieka aktualus, netgi sprendžiant įstaigos reorganizacijos ir reikalų bei duomenų perdavimo klausimus“, – teiginiai aiškinami toliau.
VPT išvadas traktuoja skirtingai
I. Skubilovienės teigimu, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nepripažino minėtos sutarties niekine ir neįpareigojo nutraukti jos vykdymo. VPT esą tik išreiškė nuomonę, kad „Perkančioji organizacija turėtų sutartį nutraukti ir esant poreikiui iš naujo organizuoti viešąjį pirkimą.“
„Įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendaciją, Fondo administracija kreipėsi į diegėją, kuris raštu patvirtino, kad „Įvertinus modulių svarbą ir apimtis, bendras sistemos kūrimo ir parengimo procentas vertinamas 55 proc.“, o taip pat pažymėjo, kad „sutarties įgyvendinimo darbai yra vykdomi pagal planuotus ir suderintus terminus, nėra vėlavimų. Tiekėjas nemato rizikų sutartį įvykdyti laiku.“
Tuo metu informacinės sistemos kūrimas vyko sklandžiai ir aš, kaip įstaigos vadovas, nemačiau rizikų, kad projektas nebus įvykdytas laiku“, – aiškino ji.
Į susitikimą neleido eiti su telefonu
Savo ruožtu peticijoje L. Kukuraičiui „Dėl viešoje erdvėje skleidžiamo melo“, kurią neva inicijavo Vaikų išlaikymo fondo administracijos darbuotojai, dėstoma, kad kolektyvas esą yra labai pasipiktinęs viešoje erdvėje skleidžiamu melu apie įstaigą, jos vadovę ir neva vykstantį susidorojimą su „geranoriškomis“ pareiškėjomis.
„Paneigiame, kad įstaigoje yra kam nors dirbtinai bloginamos darbo sąlygos – visi darbuotojai yra lygūs, atsižvelgiama į visų norus ir poreikius“, – aiškinama joje.
Po 2017 m. kovo 23 d. DELFI paskelbto straipsnio, pasirodo, įstaigos vadovė sukvietė visus darbuotojus į bendrą susirinkimą, kurio metu prašė neaštrinti situacijos išsakant savo nuomonę viešai, nuraminti savo šeimos narius.
„Šio susirinkimo pradžioje V. Kaplan-Baranova buvo paprašyta palikti savo mobilų telefoną kabinete. Taip pat mes visi buvome informuoti, kad yra kreiptasi į atitinkamas įstaigas STT, VSD, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl visos viešoje erdvėje paskleistos informacijos“, – aiškinama peticijoje.
Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įstaigos mikroklimatas visada buvo geras, nors šiuo metu dirbti yra labai sunku, visiems darbuotojams kyla klausimas, kad galbūt reikia ginti Fondo administraciją ir jos darbuotojus nuo tokių asmenų ir jų skleidžiamų tikrovės neatitinkančių faktų, kurie nesukuria jokios pridėtinės vertės, o tik teršia sąžiningai dirbančių žmonių ir įstaigos vardą.
Prabilo ir darbuotojai
Savo ruožtu nuasmeninti darbuotojai DELFI atsiųstuose komentaruose pasakoja, kad R. Dagienė esą turi labai įtakingų draugų tarp politikų, ji esą pati yra kursčiusi rašyti skundus dėl nepasitenkinimo vadovais.
Kolegę jie kritikuoja, nes ši neva, kai tik gauna kokį vadovo pavedimą atlikti svarbesnį darbą, kuriam reikia daugiau kompetencijos, pradeda blogai jaustis ir „atsidaro nedarbingumo pažymėjimą“. Kartą kai direktorius dėl galimo simuliavimo kreipėsi į „Sodrą“ esą pažymėjimas iš karto buvo uždarytas.
Esą R. Dagienei labai nepatiko direktorius, nes jis liepė darbe dirbti. Neva dėl to ji pradėjo žygius prieš jį.
Ta pati darbuotoja skundžiasi ir kaip jai sunku dirbti su V. Kaplan-Baranova, nes esą visuomet tenka susidurti su įtarinėjimais, klastos įžvelgimu arba paprasčiausia apatija. Neva yra delsiama įsigilinti į pateiktus dokumentus ir medžiagą, vilkinami procesai. Maža to – ši esą nepagarbiai kalba su įstaigos vadovu, žemina bendradarbius.
„V. Kaplan-Baranova stabdė procesus savo neveikimu ir visko atidėjimu paskutinei minutei arba pačiam susitikimui su diegėjais, o Regina Dagienė – savo abejotina kompetencija“, – kalbėdama apie naujos programos įdiegimo darbus pasakojo darbuotoja, pridurdama, kad labai džiaugiasi, kad įstaigai vadovauja I. Skubilovienė.
Panašius situacijos vertinimus pateikė ir kiti esą aptariamų darbuotojų kolegos.