Iki šiol Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo klausimai buvo sprendžiami sausumoje bei ore. NATO nusprendus sustiprinti oro policijos misiją, atsiuntus rotacines sausumos pajėgas bei derantis dėl jų išplėtimo iki sunkiosios brigados dydžio vieneto Baltijos šalyse, tetrūko vienintelio komponento: jūrų pajėgų.
Šią spragą užpildyti ėmėsi NATO greitojo reagavimo junginio SNMG1 (angl. Standing NATO maritime group 1) laivų flotilė, kuri pradėjo budėjimą Baltijos jūroje. Po virtinės intensyvių oro gynybos bei kovos su povandeniniais laivais pratybų Šiaurės ir Norvegijos jūrose SNMG1 flotilė Baltijos jūroje budės visus metus, o flotilėje esantys laivai keisis.
Tačiau ekspertų nuomone, dar svarbiau yra tai, kokios šalys ir kokio tipo laivus laivus į Baltijos jūrą atsiuntė NATO.
Šiuo metu SNMG1 flotilę sudaro laivai iš Ispanijos ir Jungtinės karalystės. Tradiciškai tarp šių gilias laivyno tradicijas turinčių jūrinių valstybių netrūksta įvairių nesutarimų.
Senų nuoskaudų turintys ispanai ypač nevengia purkštauti dėl Gibraltaro, kuris priklauso britams. Pernai 210-ąsias Trafalgaro mūšio metines atšventę britai reiškė turėjo reikšti protestą dėl Ispanijos laivų, kurie buvo įplaukę į Jungtinei Karalystei priklausančius teritorinius vandenis.
Tačiau abi šalys priklauso NATO ir čia bendradarbiavimui kliūčių nėra. Tai rodo ir abiejų šalių laivų pasirodymas Baltijos jūroje. Čia Ispanija ir Jungtinė Karalystė atsiuntė vienus moderniausių ir pajėgiausių savo laivų, kurių pagrindinė paskirtis – priešlėktuvinė gynyba.
Pastarasis faktorius Baltijos jūroje paaštrėjo prieš kelerius metus – Rusijos karinių oro pajėgų suaktyvėjimą ėmė fiksuoti NATO šalių, Suomijos ir Švedijos radarai. Virš Baltijos jūros Rusijos naikintuvai, krovininiai bei žvalgybiniai orlaiviai ir netgi bombonešiai ėmė sukiotis nuolatos.
Pavyzdžiui praėjusią savaitę vien netoli Lietuvos oro erdvės NATO oro policijos naikintuvai perėmė du Rusijos žvalgybinius orlaivius Il-20. Šie lėktuvai gali rinkti elektroninę informaciją, iš didelio atstumo stebėti laivus bei sausumos objektus bei nukreipti bombonešius ir povandeninius laivus.
Tokie lėktuvai virš Baltijos jūros skraido pavieniui arba lydimi naikintuvų, kurie zuja nuo Sankt Peterburgo iki Kaliningrado srities. NATO yra nesyk perspėjusi, kad be automatinių atsakiklių skraidantys ir skrydžio planų nepateikiantys Rusijos karo lėktuvai kelia grėsmę civilinei aviacijai virš Baltijos jūros.
Be to, prieš kelerius metus Švedija susirūpino savo gynyba paaiškėjus, kad Rusijos bombonešiai Tu-22 imitavo ataką prieš Stokholmą. Būtent dėl Rusijos aviacijos suaktyvėjimo, kuris buvo kiek nurimęs Kremliaus įsitraukimo į karinę kampaniją Sirijoje, NATO Baltijos jūroje šiemet budės sustiprintu režimu ir dalyvaus keliose didelėse pratybose.
Atsiunčia moderniausius savo laivus
Karališkasis Laivynas į Baltijos jūrą atsiuntė fregatą „HMS Iron Duke“. 1993 metais į tarnybą priimtas laivas pavadintas Arthuro Wellesley garbei. Kitaip žinomas kaip Napoleoną 1815-siais įveikęs Velingtono kunigaikštis dėl savo užsispyrimo gavo „Geležinio kunigaikščio“ („Iron duke“) pravardę.
Fregata „HMS Iron Duke“ – jau antrasis tokiu vardu pavadintas laivas, o jame nuo 2008-ųjų birželio 5 savaites tarnavo ir karališkosios šeimos atstovas – princas Williamas.
Čia jis spėjo pasižymėti, kai turo Karibų jūroje metu „HMS Iron Duke“ sulaikė 3,7 tonas kokaino gabenusį kontrabandininkų laivą. Princas Williamas tuomet pilotavo iš fregatos pakilusį sraigtasparnį „Lynx“, kuris iš oro dengė sulaikymo operaciją.
Nors „HMS Iron Duke“ plaukioja jau daugiau nei du dešimtmečius, šis laivas kelis sykius buvo modernizuotas, paskutinį kartą – 2012 metais. Laive įrengtos naujos ryšių, stebėjimo sistemos, ypač radarai, atnaujinta ginkluotė.
Pagrindinė šios fregatos funkcija – kova su potencialaus priešininko orlaiviais. Naujas „Artisan“ tipo radaras vienu metu gali sekti iki 800 teniso kamuoliuko dydžio taikinių 25 km atstumu. Taikinius 10 km atstumu gali naikinti modernizuota priešlėktuvinių raketų sistema „Sea Wolf“, 30 mm bei 113 mm greitašaudžiai pabūklai.
„HMS Iron Duke“ – vienas iš penkių Karališkojo Laivyno laivų, kuriuos į Baltijos jūrą šiemet planavo atsiųsti Jungtinė Karalystė. Liepos mėnesį „HMS Iron Duke“ pakeis naujausias Karališkojo Laivyno laivas – Type 45 eskadrinis minininkas „HMS Daring“.
Nemažai problemų dėl įvairių defektų turėjęs laivas pasižymi dar didesnėmis priešlėktuvinės kovos galimybėmis: modernūs radarai gali sekti taikinius esančius už šimtų kilometrų, o priešlėktuvinės raketos „Aster 30“ gali naikinti taikinius, esančius už 120 km.
„Tai galima vadinti atgrasymo priemone“, – DELFI sakė Jungtinės Karalystės ambasadorius prie NATO Adamas Thompsonas. Jis pripažino, kad britų laivai Baltijos jūroje yra itin reti svečiai.
Ironiška, jog paskutinį sykį Karališkojo Laivyno laivai Baltijos jūroje koviniuose veiksmuose dalyvavo 1919-1920 metais, kai padėjo Estijai ir Latvijai kovoti su tuometinės raudonosios armijos invazija. Nuo britų neatsilieka ir Ispanija.
JAV nesyk pabrėžė, kad kai kurie NATO sąjungininkai daro nepakankamai dėl Europos saugumo, o neproporcingai didelę naštą turi tempti amerikiečiai. Į tai Ispanijos ambasadorius prie NATO Miguelis Aquirre'as de Carceras DELFI atsakė, jog Madridas pastaruoju metu kaip tik daro daug dėl Baltijos šalių saugumo.
„Pirmiausiai turėtumėte nepamiršti, kad Šiauliuose yra dislokuoti 4 Ispanijos naikintuvai „Eurofighter“, o šiomis dienomis Rygoje svečiuojasi du ispanų laivai – fregata „Alvaro de Bazan“ ir aprūpinimo laivas „Casntabria“, mūsų sausumos pajėgos gegužės ir birželio mėnesiais dalyvaus didelėse pratybose Lenkijoje“, – pabrėžė ambasadorius.
Vos 2010 metais Ispanijos laivynui perduotas aprūpinimo laivas „Cantabria“ vienu metu gali degalais, šaudmenimis ir kitomis būtinomis priemonėmis aprūpinti kelis laivus, o pakaitomis – ir visą flotilę. Tačiau SNMG1 flagmanu paskirtas kitas laivas – AEGIS sistema aprūpinta fregata „Alvaro de Bazan“.
Garsaus Ispanijos admirolo garbei pavadinta fregata ispanijos laivynui perduota 2002 metais. AEGIS sistema leidžia dideliu atstumu sekti ir naikinti įvairius taikinius – nuo lėktuvų iki raketų. Būtent AEGIS sistema aprūpinti JAV karo laivai yra amerikiečių kuriamo priešraketinės gynybos skydo dalis.
„Alvaro de Bazan“ yra vienas nedaugelio AEGIS sistema aprūpintų laivų, kuris nepriklauso JAV. Tokio tipo laivų Ispanija turi 5.
Ekspertai: tai ne šiaip simbolinis veiksmas
Galingų britų ir ispanų laivų pasirodymą Baltijos jūroje ekspertai vertina kaip itin rimtą signalą.
„Kiekvienas papildomas laivas Baltijos jūroje jau yra gerai. Britai per paskutinius 10 metų gana stipriai sumažino savo laivyną ir aviaciją, tai žiūrint iš tokios pozicijos, net ne vieno, o kelių laivų siuntimo faktas jau yra gerai. Juolab, kad britai tipiškai nelabai Baltijos jūroje plaukioja“, – pabrėžė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas, Karo studijų ekspertas Deividas Šlekys.
Anot specialisto, Lietuvos siekiamybė būtų įtikinti britus, kad toks Karališkojo Laivyno laivų dislokavimas Baltijos jūroje taptų nuolatiniu, mat britų ir amerikiečių laivų buvimas Baltijos jūroje būtų naudingas tiek politine, tiek karine prasme.
Tuo tarpu apžvalgininko Audriaus Bačiulio nuomone, britai į Baltijos jūrą siunčia „plaukiojantį Kaliningradą“. Šis militarizuotas Rusijos regionas pastaruoju metu tapo labiau žinomas dėl savo A2/AD vaidmens. Tuo tarpu „HMS Iron Duke“ ir „HMS Daring“ galimybės pačius rusus dabar privers galvoti apie NATO turimą A2/AD faktorių regione.
A2/AD (angl. anti-access and area denial) koncepcija – tai atgrasymo priemonė prieš priešininką, kad jam būtų pernelyg pavojinga dislokuoti savo pajėgas vietovėje, kurią gina.
Anot pašnekovo, konflikto atveju Baltijos jūroje svarbu neleisti rusams užimti Gotlando salos, uždaryti Kronštato karinę bazę ir Baltijską – pagrindinę Rusijos laivyno bazę regione. O tokius pajėgumus bent jau britų laivai esą tikrai turi.
„Po vieną šie laivai tikrai neplaukios, visada bus kažkokia grupė, be to, jų mobilumas daro juos pavojingesnius už Kaliningradą. Vaidžiai sakant, sustojęs prieš Baltijską „HMS Daring“ gali kuriam laikui uždaryti visus Kaliningrado raketinius pajėgumus – tiek oras-oras, tiek žemė – vanduo ar žemė -žemė.“, – tvirtino A. Bačiulis.
„Svarbiausia, kad NATO paverčia Baltijos jūrą Mare Nostrum, lig šiol nieko panašaus į nuolatinį buvimą nebuvo. Kai antras NATO laivynas pasiunčia savo galingiausią laivą, tai jau nelabai simboliška“, – kelių NATO laivų pasirodymą Baltijos jūroje įvertino A. Bačiulis.