Iš viso čia, šalyje, kurioje gyvena apie 5 milijonai gyventojų, buvo užfiksuota šiek tiek virš 2000 užsikrėtimų ir 25 mirtys. Panašu, kad pasirinkta strategija ir jos įdiegimas duoda apčiuopiamų rezultatų, tad verta pažvelgti atidžiau, kaip šiai, toliausiai nuo Lietuvos nutolusiai, šaliai pavyko suvaldyti pasaulį vėl iš naujo krečiančią pandemiją ir šiuo metu džiaugtis įprastą gyvenimą primenančiu prieškalėdiniu sezonu, kuomet net į populiarias regbio rungtynes susirenka tūkstančiai fanų ir nebūtinai dėvi kaukes, nes jos privalomos tik viešajame transporte.
Naujoji Zelandija vėl oficialiai džiaugiasi pažabojusi virusą, nes nauji atvejai aptinkami tik ant labai griežtai kontroliuojamos sienos, ir yra pasiruošusi naujam, gal net šiek tiek žalesniam ekonomikos perkrovimui.
Sprendimus siūlo epidemiologai, politikai juos padeda išaiškinti
Nuo pat viruso prasiskverbimo į šalį pradžios, zelandai turėjo labai aiškų informacijos šaltinį – premjerę Jacinda Ardern ir nacionalinės sveikatos sistemos vadovą Ashley Bloomfield, kuris turi ir epidemiologo išsilavinimą. Kiekvieną dieną 13:00 val. vykdavo spaudos konferencijos, kurių metu jie abu pristatydavo naujienas ir paaiškindavo su pandemijos valdymu susijusius sprendimus. Kartais juos pakeisdavo kolegos iš sveikatos ministerijos, bet pagrindiniais komunikatoriais visada buvo Jacinda ir Ashley.
Jei kurią dieną nebūdavo Ashley, visa šalis sunerimdavo, kad jam kas atsitiko, nes visiems patiko ne tik jo gebėjimas paprastai paaiškinti sudėtingus dalykus, bet ir ramus, sklandus ir betarpiškas bendravimas. Visa šalis, ypač masinės izoliacijos metu, įsijungdavo paklausyti pandeminių žinių ir dabar beveik pusė šalies gyventojų jaučiasi tapę epidemiologijos ekspertais.
Įdomu pastebėti, kad Ashley metinis atlyginimas (truputį virš pusės milijono NZ dolerių arba 300 000 EUR) yra net šiek tiek didesnis už premjerės. Tai tik rodo, kokia svarbi jo pareigybė ir atsakomybė kovoje su pandemija.
Žinios apie susirgusius ir nuo viruso mirusius žmones, nerimas, kad virusas paplis, ir nežinojimas, kaip jis veikia, uždarytos sienos, visuotinė izoliacija, darbų netekimas, negalėjimas socializuotis, susitikti su šeimos nariais ir draugais neigiamai paveikė kolektyvinę psichiką. Nuotaikos buvo liūdnos, tačiau aiški ir empatiška komunikacija, sklindanti iš aukščiausių šalies politikų, nuolatinis priminimas, kad esame viena komanda, kuri susiduria su beprecedentiniu iššūkiu, ir jei visi dabar susiimsime, virusą suvaldysime ir gyvenimas galės vėl grįžti į savo įprastas vėžes, veikė ne tik kaip visuotinė edukacija, bet ir terapija.
Visuotinės izoliacijos metu atliktos apklausos rodė, kad dauguma zelandų palaikė griežtų taisyklių laikymąsi, kai to reikalavo situacija, ir net buvo už griežčiausio lygio pratęsimą dar vienai savaitei, kad tik užtikrintų viruso eliminavimą šalies viduje, ir visiškai netoleravo klaidų ant sienos, kur vyko pagrindinė kova su virusu. Net bankų vyriausieji ekonomistai skelbė, kad nors ir visuotinė izoliacija labai kerta per ekonomiką, tačiau viruso nesuvaldymas ekonomiką dar labiau parklupdytų ant kelių.
Buvo pavienių balsų, bedančių pirštus į Švedijos pavyzdį, bet laikas parodė, kad ankstyvas ir griežtas reagavimas ir užtikrino tai, kad dabar zelandai gali džiaugtis įprastomis laisvėmis šalies viduje ir ramiai laukti, kol situacija pasikeis ir visame pasaulyje.
Svarbus žiniasklaidos vaidmuo
Stebint spaudos konferencijas, skaitant straipsnius ir klausantis laidų, neįmanoma buvo nepastebėti, kokį svarbų vaidmenį suvaidino žiniasklaidos atstovai, nes būtent jie ir užtikrindavo epidemiologinės informacijos ir politinių sprendimų sklaidą visuomenėje. Nors ir vaikydavosi skambesnių antraščių, kurių dažnai ir negaudavo dėl privatumo teisių apsaugos, jie kvestionuodavo, reikalaudavo atskaitomybės, atsakomybės ir dar aiškesnių paaiškinimų, kritikuodavo, ir taip padėjo nugludinti dar geresnius sprendimus.
Pradžioje buvo daug neaiškumų, kaip žmonėms elgtis, ką tiksliai reiškė vienos ar kitos taisyklės, ko galima ir ko negalima, ir žiniasklaida suvaidino labai svarbų vaidmenį padedant ne tik jas išaiškinti, bet ir net šiek tiek pakoreguoti, jei kur pasirodydavo galima buvo rasti geresnių sprendimų. Atrodė, kad šalyje vyksta gan sklandi visuotinė diskusija, kelianti klausimą, kaip mums susidoroti su tuo virusu, kad jis kuo mažiau mus paveiktų, ir toje diskusijoje dalyvavo skirtingos interesų grupės su savo pozicijomis ir siūlymais.
Naujosios Zelandijos priemonės kovoje su virusu sulaukė daug pasaulio žiniasklaidos dėmesio – dauguma itin teigiamos, tačiau neišvengė ir neigiamos. Buvo bandoma parodyti, kokios griežtos visuotinės izoliocijos priemonės ir kaip žmonės dėl to kenčia. Į tai zelandai reagavo socialinėse medijose dalindamiesi vaizdais iš parkų ir pliažų, arba kaip jie savo namų terasose gurkšnoja vietinį vyną.
Užsienyje gyvenantys zelandai publikuodavo straipsnius apie tai, kaip jiems sekasi tokiose šalyje kaip Anglija ar JAV, ir su pavydu žvelgė į savo gimtinę. Nenuostabu, kad būtent šiomis sąlygomis daug zelandų pasirinko grįžti atgal namo ir toliau kurtis savo gyvenimus čia.
Greitas finansinės paramos išdalijimas
Kita labai svarbi sėkmės kovoje su virusu priežastis buvo itin greitas ekonominio stimulo paketo patvirtinimas nukentėjusiems nuo visuotinės izoliacijos verslams ir jų darbuotojams. Šiuo klausimu spaudos konferencijose pasisakydavo finansų ministras, dabar jau tapęs pjemjerės pavaduotoju, Grant Robertson.
Jei reikėdavo, sprendimai būdavo aptariami net savaitgaliais, kad tik būtų kuo greičiau įnešama aiškumo ir stabilumo. Priimta paramos schema buvo gal ir netobula, bet paprasta, pagrįsta pasitikėjimu ir žaibišku įgyvendinimu. Paramos prašymo formą užtrukdavo užpildyti tik minutę ir pinigai sąskaitą pasiekdavo savaitės bėgyje, kartais net tą pačią dieną, priklausomai nuo sistemos apkrovimo. Jei vis tik paaiškėdavo, kad tavo verslo pajamos nenukrito tiek, kiek prognozavai, paramą reikėdavo grąžinti. Ši schema buvo skirta tik išlaikyti darbuotojus subsidijuojant visą ar dalį jų savaitinio atlyginimo (apie 580 NZD per savaitę) ir buvo paskelbta tris kartus – pirmosios visuotinės izoliacijos metu, po masinės izoliacijos ir kilus antrai bangai.
Kitų verslo išlaidų nekompensavo. Ne visiems mažmenininkams pavyko susitarti dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio tuo metu, kai parduotuvės negalėjo dirbti dėl griežtų taisyklių, todėl mieste galima buvo matyti daug ištuštėjusių erdvių su iškabomis „For rent“ (liet. „Nuomojama“). Bet jei patalpų savininkai buvo protingi, jie padėjo savo nuomininkams ištverti sunkų periodą ir dabar iš to išlošia abi pusės, nes apsipirkimas Naujoje Zelandijoje po truputį grįžta į savo vėžes, ypač artėjant Kalėdoms, ir yra labai didelis akcentas palaikyti vietinės gamybos produktus taip stiprinant vietinę ekonomiką.
Manau galima drąsiai teigti, kad paprastas, skaidrus ir greitas finansinės paramos išdalijimas buvo vienas iš itin svarbių faktorių, kuris padėjo užtikrinti sėkmingą 4-ių lygių kovos su virusu priemonių įgyvendinimą. Tai padėjo sušvelninti neigiamą visuotinės izoliacijos ir kitų griežtų priemonių poveikį empatiją pademonstruojant ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais, turinčiais realų poveikį žmonių gyvenimuose.
Įdomus faktas, kad ne visa skirta parama buvo įsisavinta, ir nemaža dalis buvo grąžinta, kas rodo, kad neigiamas poveikis ekonomikai nebuvo toks stiprus, kaip pradžioje prognozavo. Nedarbo lygis irgi nenukrito tiek, kad opozicija galėtų tai išnaudoti savo naudai ką tik praėjusių rinkimų metu.
Priemonių schema
Taigi kokia yra ta 4-ių lygių taip vadinama COVID-19 Budrumo schema? Sėkmingas jos įgyvendinimas užtikrino, kad gyvenimas Naujoje Zelandijoje jau primena senus gerus laikus nepaisant, kad užsienio turistams sienos yra uždarytos, dėl ko šalis ne tik netenka dešimčių milijardų dolerių pajamų, bet ir nežino, kas dabar skins vyšnias pietinėje saloje, nes iki šiol tai darė jauni ir stiprūs, po šalį keliaujantys atvykėliai, ieškantys papildomų pajamų.
Visa detali informacija apie COVID-19 virusą ir kovą su pandemija Naujojoje Zelandijoje yra skelbiama specialiai tam sukurtame oficialiame tinklapyje (čia), kuriame galima rasti detalius priemonių išaiškinimus ir visas naujienas.
Svarbu išskirti griežtą sienų kontrolę, plačiai apimantį testavimą ir kontaktų atsekamumą. Į šalį sugrįžę piliečiai ir nuolatiniai gyventojai turi privalomai izoliuotis dvi savaites specialiai tam skirtuose viešbučiuose ir testuotis trečią bei dvyliktą dieną. Po to, kai buvo aptikta pažeidimų ir keletas žmonių bandė pabėgti iš izoliacijos ar tiesiog išeiti pasivaikščioti, taip sukeliant užkrato perdavimo riziką visuomenėje, buvo pasitelkta policijos ir kariuomenės pagalba. Žiniasklaida labai griežtai reaguoja į bet kokius taisyklių nesilaikymus ant sienos ir reikalauja iš valdžios užtikrinti jų laikymąsi, nes visi supranta, kad virusas tik taip patenka į šalies vidų vėl apversdamas įprastą gyvenimą aukštyn kojomis.
Paplitus virusui šalies viduje ir ėmusis griežtesnių suvaldymo priemonių, buvo atliekami masiniai vieši testavimai, siekiant įvertinti, ar nėra viruso paplitimo visuomenėje. Tik kai buvo atlikta pakankamai daug testų ir jų duomenys apdoroti, būdavo priimamas sprendimas vėl pereiti į švelnesnį budrumo lygmenį.
Dabar šalis yra pirmame budrumo lygmenyje, kuriame kontaktų atsekamumas vaidina labai svarbų vaidmenį. Tam yra sukurta speciali programėlė, kuria naudojasi daugiau nei pusė šalies gyventojų – prie kiekvienos parduotuvės ar įėjimo į renginį kabo kodas, kuri žmogus nuskanuoja tam, kas su juo galėtų susisiekti visuomenės sveikatos specialistai, jei toje vietoje aptiktų naują užsikrėtimo atvejį.
Konkrečios priemonės buvo keičiamos ir adaptuojamos priklausant nuo susidariusios situacijos. Perėjimą iš vieno lygio į kitą premjerė paskelbdavo tik kelias dienas prieš, kad galėtų atsižvelgti į naujausius duomenis. Visada buvo akcentuojami principai, kuriais remiantis priimami sprendimai ir visada buvo konsultuojamasi su mokslininkais.
Per antrąją bangą didžiausias šalies miestas buvo griežtesniame lygyje, kai tuo tarpu likusi šalies dalis buvo antrame. Pereinant iš vieno lygio į kitą kartais buvo pasitelkiami tarpiniai lygiai, pavyzdžiui, 1.5 lygis.
Šalies politinė vadovybė išties pademonstravo aukštą pandemijos valdymo pilotažą, kad net 13:00 val. spaudos konferencijas IMDB patalpino kaip TV serialą iš 12 epizodų (čia).