Praėjusį penktadienį pranešta ne tik apie sprendimą nesiteikti prieglobsčio baltarusei O. Karač, bet ir tai, kad ji paskelbta kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Nevyriausybinės organizacijos „Mūsų namai“ vadovė O. Karač žiniasklaidai paminėjo dvi tokio Migracijos departamento sprendimo priežastis: ji 2021 metais savo jutūbo kanale kalbino dabar jau mirusį Rusijos politiką Vladimirą Žirinovskį. O taip pat dalyvavo Rusijoje vykusiose konferencijose, dalis kurių, kaip akcentavo aktyvistė, buvo organizuotos Europos Komisijos.
Tačiau, gerai informuotų Delfi šaltinių teigimu, O. Karač nepaminėjo, kad turima duomenų apie jos bendradarbiavimą su priešiškų Lietuvai režimų institucijomis.
BNS pirmadienį pateikė daugiau detalių. Cituodama Valstybės saugumo departamento (VSD) dokumentą agentūra paskelbė, kad šis bendradarbiavimas vyko su Rusijos žvalgyba.
Esą O. Karač 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su šalies žvalgybos pareigūnais, su kuriais ryšį taip pat palaikydavo ir beasmenio komunikavimo priemonėmis.
VSD dokumente, kaip rašo BNS, taip pat nurodoma, kad O. Karač perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimą ir opoziciją bei jos atstovų veiklą.
Be to, Rusijos žvalgybos tarnyba esą rūpinosi O. Karač įvaizdžiu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Informaciją vadina nesąmone
Pirmadienį O. Karač Delfi sakė, kad tai yra visiška nesąmonė.
„Nieko aš nebendradarbiavau ir negalėjau bendradarbiauti. Nebendradarbiavau su jokiomis priešiškų šalių institucijomis – nei Baltarusijos, nei Rusijos. Nebendradarbiavau niekada, nežinau kas ką sako, jeigu jie turi kitą informaciją, tegu ją išpublikuoja“, – sakė ji.
Pokalbyje aktyvistė sakė turinti tik tokią informaciją, kad ją apšmeižė.
„Aš su niekuo nebendradarbiavau ir turiu geležinį argumentą – jei VSD mano, kad aš bendradarbiavau ir yra kažkokie siaubingi dalykai, tai manau, kad man nebūtų buvusi palikta galimybė likti Lietuvoje“, – sakė ji.
Daugiau O. Karač teigia papasakosianti antradienį planuojamoje spaudos konferencijoje.
Penktadienį su Delfi bendravusi O. Karač teigė, kad sprendimas nesuteikti prieglobsčio esą rodo ne departamento požiūrį į ją, o į visus baltarusius, kuriuos grėsme mūsų šalis pripažįsta įvardijant pačius įvairiausius argumentus.
„Pagrindinis klausimas turėtų būti – perduoda informaciją KGB ar ne. Aš galiu Biblija ar kuo tik norite prisiekti, kad niekada nekenkiau Lietuvai, niekam neperdavinėjau jokios su Lietuva susijusios informacijos ir nebendradarbiavau su jokiomis spectarnybomis. Galiu krauju prisiekti“, – kalbėjo ji.
Prieš priimdamas sprendimą Migracijos departamentas informaciją apie asmenį gauna iš kelių institucijų, tame tarpe ir Valstybės saugumo departamento (VSD).
Tačiau VSD atsakyme Delfi teigė konkrečių atvejų nekomentuojantis, VSD tik pabrėžė, kad rengia išvadas dėl užsienio piliečių keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, įvertindamas žvalgybos informaciją.
„Tarnybinio pobūdžio informacija jūsų minimu klausimu suteikta sprendimų priėmėjams ir kompetentingoms institucijoms“, – rašoma VSD atsakyme.
Infiltravosi KGB šnipas
Nevyriausybinė organizacija „Mūsų namai“, kuriai vadovauja O. Karač, praėjusiais metais buvo įsipainiojusi į nemalonią istoriją – būtent šios viešosios įstaigos konsultantu buvo tapęs lietuvis Mantas Danielius, sėkmingai infiltravęsis ne tik į šios, bet ir kitų baltarusiškų organizacijų Lietuvoje gretas ir surinktą informaciją perdavinėdavęs Baltarusijos KGB.
Apie tai pernai paskelbė nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“.
Anot televizijos, M. Danielius sugebėjo apgauti buvusį Ukrainoje kovojančio K. Kalinausko bataliono kovotoją ir gauti iš jo informacijos, kuri vėliau buvo perduota ne JAV ambasadai, kaip tikino M. Danielius, bet Aliaksandro Lukašenkos režimo propagandistei Ksenijai Lebedevai, kuri yra ne tik laidų vedėja bet ir Baltarusijos valstybės saugumo komiteto darbuotoja.
O. Karač yra pasakojusi, kad kai kilo įtarimų dėl M. Danieliaus veiklos, kelios organizacijos apsijungė ir atliko tyrimą.
Pernai rudenį sulaikius M. Danielių O. Karač žiniasklaidai sakė, kad M. Danieliaus veikla organizacijai „Mūsų namai“ ypatingos žalos nepadarė, tačiau jis itin pakenkė žmonėms, iš Lietuvos į Baltarusiją gabenusiems paramą, skirtą politiniams kaliniams.
„Deja, M. Danielius kelis tokius kurjerius sugebėjo identifikuoti, ir žmonėms teko prašyti prieglobsčio Lietuvoje, nes nebegalėjo grįžti namo, nors jie net nedalyvavo protesto akcijose. O ten liko jų artimieji“, – sakė O. Karač.
M. Danielius buvo sulaikytas pernai rugsėjo 28 dieną ir daugiau kaip keturis mėnesius buvo laikomas už grotų, vėliau kardomoji priemonė buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau patekęs į laisvę ir jis vėl ėmė bendrauti su K. Lebedeva, todėl buvo grąžintas į pataisos namus.
Penktadienį O. Karač teigė, kad visa ši istorija buvo viena iš priežasčių kodėl ji pernai rudenį pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
Mūsų šalyje aktyvistė gyvena turėdama Migracijos departamento išduotą laikiną leidimą gyventi.