Praėjusią savaitę prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo nuo balandžio 17 d. atšaukė D. Matulionį iš Lietuvos ambasadoriaus prie NATO pareigų. Pastarajame poste ambasadorius pradėjo dirbti 2020 m. balandį.
Tiesa, apie jo atšaukimą iš pareigų kalbėta ir pernai. D. Matulionis portalui lrt.lt buvo patvirtinęs sulaukęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) laiško, jog darbus atstovybėje NATO baigs dar 2024 m. vasarą. Prezidentūra tuomet stojo D. Matulionio pusėn ir tokį URM sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Prezidentūra. Visgi, galiausiai šis sprendimas buvo pakeistas.
Kiek anksčiau, 2023 m. vasarą, D. Matulionis sulaukė URM dėmesio dėl gauto skundo – esą ambasadorius galėjo nesilaikyti šalies institucijų suteikto mandato ir taip susilpninti Lietuvos derybines pozicijas. Vėliau dėl šio pranešimo ministerijoje pradėtas tarnybinis tyrimas. Jo metu pripažinta, kad ambasadorius padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nuobauda jam nebuvo skirta.
Tuomet G. Nausėda yra teigęs, jog pasitiki ambasadoriumi prie NATO.
ELTA primena, kad šiuo metu Prezidentūros nacionalinio saugumo ir gynybos grupėje dirba du patarėjai – praėjusių metų pabaigoje prie komandos prisijungę Marius Česnulevičius ir Andrius Varnelis.
Anksčiau kai kurie šioje grupėje dirbę atstovai dabar dirba Vyriausybėje – Kęstutis Budrys vadovauja URM, o Tomas Godliauskas eina krašto apsaugos viceministro pareigas. Iš grupės pasitraukė ir kiti du patarėjai – Darius Urbonas bei Rima Malakauskienė.