„Atvejų kilimas Europoje stebimas jau kurį laiką ir jau birželio pradžioje atsirado didesnis pakilimas omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipių, kuris būtent ir nulemia sergamumo kilimą. Visų pirma sergamumas kilo Portugalijoje, vėliau Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, ir dabar jau matome didėjančius sergamumo rodiklius ir mūsų šalyje, kas galėtų būti nulemta šių potipių“, – į Eltos klausimą atsakė G. Megelinskienė.
Pasak SAM atstovės, pradžioje omikron potipiai labiau išplito tarp jaunesnių asmenų, o vėliau pradėjo plisti ir vyresnių asmenų grupėse.
„Būtent praėjusios savaitės Europos ligų prevencijos ir kontrolės vertinime yra pažymėta, kad dabar atsiranda jau didesni sergamumo rodikliai 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėse, kas nulemia sunkesnes ligos formas ir pradeda jau didėti ir hospitalizacijos kitose Europos šalyse“, – atkreipė dėmesį ji.
Vakcinacijos ketvirtąja doze ankstinti neketina
G. Megelinskienės teigimu, efektyviausias būdas kovoti su šiuo metu plintančiais naujaisiais omikron atmainos potipiais ir toliau išlieka vakcinacija. Naujaisiais omikron atmainos potipiais, pasak SAM atstovės, ypač išauga tikimybė užsikrėsti COVID-19 liga jau persirgusiems asmenims.
„Tai yra svarbu, kadangi šie potipiai pasižymi greitesniu plitimu ir didesnėmis galimybėmis užsikrėsti tiems asmenims, kurie yra jau persirgę COVID-19 liga. Tai reiškia, kad anksčiau vyravo įsitikinimas tarp žmonių, kad persirgau, todėl esu saugus, tai iš tiesų plintant šiems potipiams reikėtų sunerimti visiems gyventojams. Ir ypatingai tiems, kurie nėra visiškai pasiskiepiję arba nėra pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze“, – pažymėjo ji.
Tačiau, pasak jos, nepaisant pamažu blogėjančios epidemiologinės situacijos ankstinti visuomenės skiepijimo ketvirtąja vakcinos doze neketinama.
SAM atstovė atkreipia dėmesį, kad nuo gegužės mėnesio ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze yra sudaryta galimybė pasiskiepyti asmenims, gydomiems imunosupresiniais vaistais, tuo tarpu nuo rugpjūčio 1 dienos, pasak jos, yra planuojama šią galimybę sudaryti ir 80 metų bei vyresnių asmenų amžiaus grupei.
„Yra vertinamos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijos, o tarptautinės organizacijos nenurodo kažkokio skubinimo. Yra labai svarbu pasiruošti rudens sezonui, turėti imuninį atsaką, tačiau dar to laiko kažkiek yra. Aišku, dabar, esant sergamumo kilimui, tie žmonės, kurie iš viso nėra skiepyti, tai ypatingai turėtų sunerimti“, – pabrėžė G. Megelinskienė.
Galimybių pasas rudenį neturėtų grįžti
Ministerijos atstovė taip pat mano, kad vertinant aukštą visuomenės imunizacijos nuo COVID-19 lygį griežtų koronaviruso ribojimo priemonių, tokių kaip galimybių pasas, rudenį nebeprireiks.
„Reikėtų bendrai įvertinti mūsų populiacijos imuniteto būklę. Ir mes matome, kad tikrai nemaža dalis gyventojų yra persirgusių arba pasiskiepijusių. Ir taip pat tos priemonės, kurios turėtų būti taikomos, jos turėtų atitikti tiek epidemiologinę situaciją, tiek ir tą pačią imunizacijos būklę. Tai reiškia, kad tikėtina bent jau pagal tai, kokias mes dabar matome atmainas, kad griežtesnių ribojimų taikyti nereikės, taigi ir to paties galimybių paso“, – teigė ji.
Tačiau G. Megelinskienė neatmeta galimybės, kad situaciją iš esmės galėtų pakeisti ir naujų, agresyvesnių koronaviruso atmainų atsiradimas.
„Gali atsirasti nauja atmaina, kuri būtų ypač pavojinga, labai greitai plistų, greitai sveikatos apsaugos sistemą apkrautų ir, žinoma, tada reikėtų papildomai reaguoti ir taikyti papildomas, galbūt ir griežtesnes priemones. Šią minutę, kai mes turime omikron atmainos plitimą, kai mes turime tokį imuninį atsaką populiacijoje, tai iš tiesų jau ypač griežtų priemonių taikymas nebūtų toks reikalingas, tačiau reikėtų taip pat įsivertinti ir tai, kad turėtų ir patys gyventojai saugotis“, – SAM atstovė.
„Rudens pradžioje visi sugrįš į uždaras patalpas, galbūt prasčiau vėdinamas, ir galbūt patys gyventojai supras, kad reikia užsidėti kaukę, kad pavojinga aplinka, kad gali būti sergančių asmenų. Tai labai svarbus ir pačių gyventojų indėlis, kaip jie reaguos į situaciją“, – taip pat pažymėjo ji.