SAM nusprendė paskaičiuoti, kokie vardai dažniausiai minimi COVID-19 mirčių statistikoje

Jonas, Ona, Antanas, Janina, Juozas, Vytautas, Elena. Tai dažniausiai pasitaikę žmonių, kurių gyvybė užgeso per pandemiją dėl COVID–19, vardai, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Lietuvos statistikos departamentas apskaičiavo, kokie vardai nuo 2020 m. sausio 1 iki 2021 m. liepos 13 dienos dažniausiai minimi medicininiuose mirties liudijimuose, kur pagrindine priežastimi nurodyta COVID–19 liga.

Per daugiau nei pusantrų metų Lietuva dėl COVID–19 neteko 123 Jonų, 105 Onų, 101 Antano, 85 Janinų, 70 Juozų, 68 Vytautų, 64 Elenų, po 60 – Aldonų ir Petrų, rašoma trečiadienį SAM išplatintame pranešime spaudai.

Tarp dažniausiai minimų vyriškų vardų taip pat pateko Stasys, Stanislovas, Algirdas, Algimantas, Romualdas, moterų – Irena, Jadvyga, Marija, Stanislava, Genovaitė, Danutė. Tai tik maža dalis SARS–CoV–2 viruso pandemijos metu Lietuvoje nuo COVID–19 ligos mirusių asmenų, kurių, liepos 26 dienos duomenimis, fiksuota 4 410.

„Mirčių statistika nėra tik skaičiai ir vardai. Tai – žmonės, kurių nebėra. Ši pandemija virto skaudžia tragedija ir palietė ne vieną šeimą ar giminę. Kai neturėjome pakankamai vakcinų – apsisaugoti nuo viruso buvo itin sunku. Šiandien turime daugiau nei 900 000 laisvų vakcinos dozių, kurios gali išgelbėti kiekvieno iš mūsų gyvybę. Neprapraskime daugiau Jonų, Elenų, Antanų, Onų, Janinų, nė vieno. Vakcina apsaugo tūkstančius žmonių nuo COVID–19 ligos, sunkių jos formų, hospitalizacijos ar net mirties“, – teigia sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai mirčių nuo COVID–19 – 1 575 – fiksuota 80–89 m. amžiaus grupėje, 1 189 – 70–79 m., 716 – 60–69 m., 476 – 90–99 m., 343 – 50–59 m. amžiaus grupėse.

Mirtis nuo COVID–19 neaplenkė ir jaunesnio amžiaus žmonių: tarp 40–49 m. fiksuotos 72, 30–39 m. – 25, 20–29 m. amžiaus grupėje – 8 mirtys. SAM duomenimis, net 89 proc. mirčių fiksuota žmonėms, kurie buvo visai nepasiskiepyję, o 7 proc. – tik iš dalies vakcinuoti.

Pagal vakcinacijos tempus daugiausiai vakcinuota Neringos savivaldybėje (87,8 proc.), Akmenės raj.– 64,1 proc., Alytaus raj. – 62,3 proc., Birštono raj. – 60,9 proc., Anykščių raj. – 60,1 proc. Tarp mažiausiai pasiskiepijusių savivaldybių – Šalčininkų raj. (26,7 proc.), Vilniaus raj. – 37,6 proc., Plungės raj. – 38,9 proc., Klaipėdos raj. – 39,2 proc., Skuodo raj. – 39,3 proc., Klaipėdos m. – 39,9 proc.

Vakcinai registruotis galima nemokamu tel. 1808 arba koronastop.lt. Ketvirtadieniais visuose vakcinacijos centruose Lietuvoje gyventojai kviečiami skiepytis be išankstinės registracijos (reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Informacija apie vakcinacijos procesą konkrečioje savivaldybėje skelbiama savivaldybių interneto svetainėse.

Nuo COVID–19 nuo šiol skiepijama Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Žmonės čia gali pasiskiepyti ir iš anksto užsiregistravę, ir be išankstinės registracijos 7 dienas per savaitę nuo 10 iki 20 val. (sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.). Nacionalinio kraujo centro mobilus vakcinavimo punktas visą vasarą, kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 iki 16 val., veikia Palangoje esančiame Jūratės ir Kastyčio skvere, tilto prieigose.

Gyventojai, kurie dėl ligos, neįgalumo ar kitų rimtų priežasčių negali atvykti į skiepijimo centrą, priklausomai nuo savivaldybės, skiepijami namuose arba pasirūpinama jų atvežimu iki vakcinavimo centro. Tereikia paskambinus apie tai informuoti.