Sunkiai vaikščiojanti vilnietė keliauja į polikliniką ir netveria pykčiu.
„Vizito pas šeimos gydytoją reikėjo laukti mėnesį laiko. Pas pulmonologą, man blogai su plaučiais, tik gegužės 8 dieną“, – piktinosi senjorė.
Kitas LNK žinių kalbintas vyras teigė, jog eilės didelės tiems, kurie nori nemokamų sveikatos paslaugų.
„Kaip ateini, tai pirmiausia spaudinėja duomenis. O klientas sėdi“, – kalbėjo kita vilnietė.
Pacientams laukiant, o šeimos gydytojams dūstant nuo biurokratinio krūvio, metamas gelbėjimosi ratas. Dalį darbų norima perkelti ant slaugytojų pečių.
SAM siūlo slaugytojams suteikti teisę tam tikrais atvejais išrašinėti receptus, taip pat leisti išduoti nedarbingumo pažymėjimus ir išrašyti siuntimus.
„Gydytojų specialistų trūkumas kitose šalyse tą ir parodė, kad reikia stiprinti šeimos gydytojų komandas. Ir mes nesame čia kažkokie pionieriai“, – LNK žinioms kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė teigė, jog pritaria tokiam pasiūlymui.
„Reikia tas funkcijas, kurias atlieka slaugytoja į įteisinti. Ji tai jau daro“, – sakė šeimos gydytoja.
Siuntimus slaugytojai galės išrašyti prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams. Anot sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, toks modelis per COVID–19 pandemiją buvo išbandytas ir slaugytojai susitvarkė puikiai.
„Iš įprastinės praktikos slaugytojus ruošti pradėjome, jų jau yra. Tačiau teisės aktais galimybių tam išmaniajam slaugytojui dar tų įgaliojimų nebus suteikta“, – kalbėjo A. Dulkys.
„Dažnai iš pacientų girdime, kad jeigu, pavyzdžiui, jiems reikia tik nedarbingumo, jie stengiasi susitarti, susikeisti. Dalis pacientų pigesnius vaistus perka nekompensuojamus, nes sako, jog jiems yra pernelyg sudėtinga užsiregistruoti“, – teigė Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja J. Latauskienė.
Slaugytojams siūloma suteikti teisę skirti ir išrašyti vaistus lėtinėms ligoms gydyti. Dabar dėl vaistų pratęsimo net ir esant aiškiai diagnozei, pacientas visada turi kreiptis į šeimos gydytoją.
„Tai yra labai reikalinga. Mes jau seniai apie tai kalbame. Pradžioje gal dalis pacientų nenorės galimai, bet ir į tai reikia atsižvelgti“, – LNK žinioms sakė Centro poliklinikos direktorius Zdislavas Skvarciany.
Taip ir yra – dalis gyventojų kategoriški.
„Dar ne visi gydytojai viską žino, o slaugytojai, man atrodo, tikrai nepasitikėčiau aš“, – kalbėjo viena vilnietė.
Kita taip pat pritarė, kad slaugytojas nėra specialistas ir jis negalės atsakyti į tuos klausimus, kuriuos pacientas galėtų užduoti.
Bet Centro poliklinikos vadovas ramina, kad kokybė nesumažės, o šis sprendimas prisidės prie eilių mažinimo.
„Gerai, kad nuo gydytojų nukrenta tas darbas. Nes jie labai daug biurokratijos ir taip turi“, – LNK žinioms kalbėjo viena vilnietė.
Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja J. Latauskienė svarstė, jog dauguma pacientų skirtumo net ir nepastebės – ateis į gydymo įstaigą ir gaus paslaugas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – šiuo metu trūksta pačių slaugytojų.
„Dabar yra kalbama, kad trūksta apie 3 tūkstančius slaugytojų. Manau, kad šis skaičius yra gerokai pamažintas“, – LNK sakė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
„Pagal tendencijas, pagal analitinius vertinimus, slaugytojų daugiausiai ir trūks. Bet jų parengimas gali būti atliekamas greičiau nei gydytojų“, – savo ruožtu kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė.
O kur dar atlyginimų klausimas?
„Daugiau darbo su pacientais pareikalaus ir daugiau laiko, todėl tikimės, kad tai atsispindės ir darbo užmokestyje. (…) Šiuo metu deklaruojamas darbo užmokesčio vidurkis slaugytojo yra 1700 eurų, neatskaičius mokesčių“, – teigė Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volotkaitė.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys žada, kad didesnis krūvis garantuos ir didesnį atlyginimą.
„Dabar kiekvienais metais mes skiriame dar po 10 milijonų eurų papildomų būtent šeimos gydytojų komandoms“, – sakė jis.
Siūlomiems pokyčiams dar turės pritarti Seimas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: