Konservatoriai tarpusavyje svarsto, ar tik nebus taip, kad po nebūtinai sėkmingų 2016 m. rudens Seimo rinkimų į lyderio poziciją ant balto žirgo grįš buvęs pirmininkas Andrius Kubilius. Žinoma, tokie svarstymai yra išsakomi juoko forma, bet jie liudija netikrumą.
G. Landsbergis laikomas A. Kubiliaus ėjimu žirgu. Nuolat kritikuotas ir visuomenėje nepopuliarus A. Kubilius praėjusiais metais nusprendė nekovoti dėl partijos vairo su krikdemiškuoju sparnu ir parėmė (arba iškėlė) G. Landsbergio kandidatūrą – tai sustabdė krikščionių demokratų kritiką, ypač iš partijos patriarcho Vytauto Landsbergio, G. Landsbergio senelio, lūpų.
Tačiau sunku būtų pasakyti, kad partijoje G. Landsbergis jau įsitvirtino. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad tam tikrą G. Landsbergio neįsitvirtinimą signalizavo jo teiginiai, kad kandidatavimas Seimo rinkimuose priklausys nuo to, ar partijos nariai reitinguos jį Nr. 1 kandidatų sąraše daugiamandatėje apygardoje.
Vėliau G. Landsbergis parašė laišką partijos nariams, kad kandidatuos į Seimą ir kad niekada nesvarstė kitokios galimybės. Politikas taip pat patvirtintas kandidatu vienmandatėje Žaliakalnio-Centro apygardoje Kaune.
„Bet kokiu atveju A. Kubiliaus sugrįžimo scenarijaus nelaikyčiau kaip partijai palankaus. A. Kubiliaus populiarumas seniai prarastas. Bet ar tai būtų įmanoma? Partijos viduje yra visokių interesų ir šiaip net yra teorijų, kad tradiciniams partijos lyderiams gana palanku visą laiką kalbėti aštriai kai kuriomis temomis, išlaikyti 14-15 proc. elektoratą ir nuolat būti apytiksliai antroje vietoje - taip tiesiog užsitikrinamas stabilumas“, - teigia M. Jastramskis.
Panašiai kalba ir Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Jis teigia rimtai nevertinantis A. Kubiliaus sugrįžimo teorijos: „Į tą pačią upę antrąkart neįbrisi“.
Konservatoriams bus sunku
Artėjantys Seimo rinkimai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams gali būti sunkūs dėl kelių priežasčių. Pirma, partijos reitingai tikrai nėra stulbinantys.
Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio mėnesį atlikta apklausa, jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, už konservatorius balsuotų 9,5 proc. respondentų. Lapkritį norinčių balsuoti už konservatorius buvo 10,6 proc.
„Vilmorus“ gruodžio mėnesio duomenimis, už konservatorius balsuotų 8,4 proc. apklaustų rinkėjų, lapkritį – 9,9 proc.
Konservatorių politikai nuolat kartoja, kad apklausomis visiškai tikėti neverta, nes į jas neįtraukiami vyresni nei 75 metų respondentai. Kaip žinoma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai tradiciškai yra vyresnio amžiaus. Tačiau šis argumentas dingsta kalbant apie „Vilmorus“ apklausas: į jas įtraukiami ir vyresni nei 75 metų gyventojai.
Partijos atstovai guodžiasi tuo, kad už konservatorius balsuojantys rinkėjai kur kas drausmingesni nei kitų partijų. Tačiau drausmė labiau padeda, kai bendras rinkėjų aktyvumas žemas. Kai jis aukštesnis, konservatorių rinkėjų drausmingumas gali ir negelbėti.
Antra, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sunkiai gali prisitraukti kitų partijų rėmėjų: ši partija retai figūruoja rinkėjų galvose kaip antrasis galimas pasirinkimas, partija lyderiauja rinkdama neigiamus vertinimus.
Trečia, naujasis partijos lyderis G. Landsbergis visuomenėje nėra vertinamas daug geriau nei A. Kubilius. Remiantis gruodžio mėnesio „Vilmorus“ duomenimis, teigiamų ir neigiamų vertinimų santykis G. Landsbergiui yra 16,5 proc. su minuso ženklu. Tai reiškia, kad G. Landsbergį neigiamai vertina 16,5 proc. daugiau apklaustųjų nei teigiamai.
Ketvirta, bėdų gali kilti kai kuriose vienmandatėse apygardose, ypač konservatorių citadelėje Kaune. Šiame mieste senuosius partijos politikus išstūmė jaunieji: kai kuriais atvejais vietos buvo užleistos demokratiškai ir taikiai, kai kuriais atvejais – ne.
Taikumu nepasižymėjo naujų kandidatų kėlimas Panemunės ir Kalniečių apygardose. Panemunės apygardoje, vietoje Vidos Marijos Čigriejienės, iškeltas Tadas Langaitis, Kalniečių – vietoje Arimanto Dumčiaus, Andrius Kupčinskas.
Šie politikai šiuo metu balsuoja priešingai partijos pozicijai, buvo kalbų, kad jie savo kandidatūras kels savarankiškai.
A. Dumčius DELFI sakė nekomentuojantis dalyvavimo rinkimuose klausimo, bet patvirtino „atkakliai dirbantis apygardoje“ kaip joje išrinktas Seimo narys. V.M. Čigriejienė į klausimą apie savarankišką kandidatavimą neatsakė.
Niekas neprognozuoja, kas laimėtų, jei šiose apygardose susigrumtų triskart mandatą ten laimėjęs A. Dumčius bei dukart pergalę šventusi V.M. Čigriejienė.
Kitose apygardose konservatoriai irgi „jaunino“ savo kandidatus, bet, kaip teigia vienas Seimo narys, konservatoriams per rinkimus gali atsirūgti tai, kad per savivaldos rinkimus Kauno merą Visvaldą Matijošaitį apšaukė milicininku. Teigiama, kad V. Matijošaitis gali ir nori pasinaudoti sukauptu politiniu populiarumu ir remti prieš konservatorius kovojančius kandidatus. Neoficialiais duomenimis, su V. Matijošaičiu Kaune vienmandačių apygardų klausimu gali bendradarbiauti Liberalų sąjūdis.
G. Landsbergis – dar neįsitvirtino?
Naujasis pirmininkas G. Landsbergis nesulaukia daug atviros kritikos, tačiau neviešai politikai bruzda ir neslepia nepasitikėjimo ateitimi. Tie, kas gavo galimybę kandidatuoti vienmandatėse apygardose, sunkiai dirba savo labui. Kai kurie neslepia, kad partijoje sklando mintys, esą G. Landsbergis buvo „pakištas“ ir kad po nebūtinai sėkmingų rinkimų į valdžią grįš A. Kubilius.
„Tokios teorijos sklando, bet kiek žmonės tiki tuo, sunku pasakyti“, - sakė vienas konservatorius.
Kiti laikosi pozicijos, kad A. Kubilius vis dar valdo partiją per G. Landsbergį, mat, puikiai supranta, kad naujasis pirmininkas – A. Kubiliaus ir jo aplinkos produktas.
Viena ištikimiausių A. Kubiliaus sąjungininkių Rasa Juknevičienė G. Landsbergiui net užleido apygardą Kaune – Žaliakalnyje. Tai vieta, kur politikė laimėjo mandatą tris kartus, joje už konservatorius balsuoja nuo ketvirtadalio iki trečdalio rinkėjų. Pagal naują vienmandačių paskirstymą Žaliakalnis sujungiamas su Centro apygarda, tačiau ir pastaroji – konservatorių.
Tai liudija apie „pagalvių kaišiojimą“ naujam pirmininkui, nes norint pralaimėti Žaliakalnio-Centro apygardoje G. Landsbergiui reikės pasistengti. Nebent konkurentai iš kitų partijų iškeltų kokį nors itin populiarų politiką.
Kad G. Landsbergis nėra itin įsitvirtinęs, pažymi ir politologas M. Jastramskis, atkreipdamas dėmesį į politiko teiginius apie Europos Parlamento nario mandato atsisakymą, kai partija jam patikės vesti rinkimų sąrašą. Paskui politikas savo žodžiu keitė, bet tai buvo panašu į klaidos taisymą.
Žmonės skyriuose apie G. Landsbergį su žiniasklaida kalba atsargiai. Klausiami, kaip vertina, kad partijos pirmininkas vis dar dirba Europos Parlamente, o ne skiria visą savo laiką artėjantiems rinkimams, vietos politikai sakė, jog jiems jokios skirtumo – ar pirmininkas Briuselyje, ar Vilniuje.
„Nuotaikos tai geros, svarbu, kad vestų mus į tuos Seimo rinkimus ir kad jie mums būtų sėkmingi. Aišku, būtų gerai, kad jis dirbtų Lietuvoj ir po Seimo rinkimų galėtume formuoti daugumą“, - svarstė Tauragės skyriaus pirmininkas Vytautas Navickas.
Vytautas Gimžauskas iš Ignalinos sakė nieko blogo nematantis, kad pirmininkas vis dar Briuselyje.
Kai kurie kiti partijos atstovai sako, kad G. Landsbergio pirmininkavimas banguotas ir mieliau kalba apie pačių skyrių pastangas laimėti rinkimus. Susidaro įspūdis, kad iš G. Landsbergio daug nesitikima, bet žmonės jam gana atlaidūs.
M. Jastramskis: partijai – tai ne pliusas
M. Jastramskis pabrėžia, kad tyrimai sunkiai geba išmatuoti, ar rinkėjai balsuoja už partiją dėl lyderio, ar dėl pačios partijos. „Tie dalykai labai dažnai būna susiję“, - sako politologas.
Tačiau esama ir kitų rodiklių. Pavyzdžiui, būdamas premjeru A. Kubilius buvo kur kas mažiau populiarus nei Algirdas Butkevičius, kuris tebuvo opozicijos lyderis. Vadinasi, rinkėjai anuomet labiau balsavo už partiją, ne pirmininką.
Politologas pabrėžia, kad G. Landsbergį rinkėjai, pagal nuomonės apklausas, irgi vertina gana nepalankiai. „Kad ir ką sakytume, tai negali būti pliusas partijai, jeigu lyderis daugumos visuomenės yra vertinamas nepalankiai“, - sako M. Jastramskis.
Mokslininkas taip pat pabrėžia, kad, pavyzdžiui, socialdemokratų lyderis A. Butkevičius yra palankiai vertinamas ne tik socialdemokratų elektorato. Pavyzdžiui, 2012 m. buvo ištirta, kad socdemų vedlį gana palankiai vertina net konservatorių rinkėjai.
„Tai rodo, kad konservatoriai turi lyderystės problemą, bet ne kaip vadovaujančio lyderio partijoje, o kaip lyderio, kuris patiktų žmonėms“, - sako M. Jastramskis.
Politologas primena ir tai, kad daug metų dešinieji rinkėjai neturėjo didelio pasirinkimo, už ką balsuoti – liberalai nebuvo laikomi kaip partija, galinti ką nors laimėti, todėl daug kas sukandę dantis rinkdavosi balsuoti už konservatorius.
„O dabar tarp dešimties politikų, kurie vertinami palankiai, yra bent keletas liberalų“, - teigia M. Jastramskis.
„Vilmorus“ duomenimis, tarp palankiausiai vertinamų politikų yra Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Tai rodo, kad situacija konservatoriams nebėra saugi, dešinieji rinkėjai turi kitą pasirinkimą“, - teigia politologas.