Aštri kritika
Kauno savivaldybės teigimu, rekreacinę zoną planuojama įrengti prie upės tarp Kranto 13-osios ir M. Sederavičiaus gatvių. Paplūdimyje numatytos tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų zona.
Kitaip tariant, šalia Nemuno būtų nutiesta nauja dviejų eismo juostų gatvė – ji tęstųsi nuo M. K. Čiurliono tilto iki Panemunės tilto. Tokie planai nemaloniai nustebino vietos gyventojus.
„Daugelį Kauno rajonų pastaruoju metu palietė nauja nepagrįstų statybos projektų banga. Tai ypač pajuto Žemieji Šančiai, kuriuose, nepaisant bendrojo plano nuorodų išsaugoti Kauno funkcinį simbolį - Žemųjų Šančių Krantų gatvelių urbanistinę struktūrą, bei parengti urbanistinį-architektūrinį idėjinį šio rajono projektą, ėmė dygti su visuomene nesuderinti nauji fragmentuoti rajono užstatymo planai. (…)
Prognozuojama, kad urbanizacijos tempas dar labiau augs. Greita urbanizacija kelia didžiulius iššūkius miestams ir jų bendruomenėms. Todėl suprasdami mūsų visų atsakomybę už dabartinių ir būsimų piliečių kokybišką ir sveiką gyvenimą ir darnią miestų plėtrą, kviečiame Kauno miesto bendruomenes burtis ir aktyviai įsitraukti į savo miesto planavimo, įgyvendinimo ir priežiūros procesus“, - teigiama Šančių bendruomenės pranešime.
Antradienio vakarą Kauno miesto sode simboliškai buvo pasirašyta Darnaus bendruomenių miesto įgyvendinimo deklaracija.
„Įvardinsime pagrindinius bendruomenės įtraukimo į urbanistinę plėtrą principus. Reikalausime bendradarbiavimo su miesto politikais ir administracija, kuriant tvarų, išmanų, įtraukų bei atsakingą Kauno miestą Europos Sąjungos sudėtyje“, - teigia bendruomenė.
„Niekur nepateikiami pjūviai, kuriuose matytųsi, koks bus santykis su vandeniu, koks santykis su namais. Įdėtas tik teorinis pjūvis – kaip kosmose. Gatvė kaip ištraukta iš vadovėlio bendro naudojimo“, - kritikos negailėjo žinomas architektas Audrys Karalius.
„Tai vadinama gatvės rekonstrukcija, tačiau čia nėra ką rekonstruoti, nes čia nėra gatvės (...). Gatvės yra keli šimtai metrų, o tai vadinama rekonstrukcija, nors iš esmės tai nėra rekonstrukcija – tai yra naujo objekto statyba“, - DELFI teigė aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys.
A. Karalius pripažįsta, kad iš tiesų bendrajame plane šioje vietoje pažymėta gatvė. Tiesa, tai suplanuota dar sovietmečiu – 1986 m.
„Gatvė labai plati sąvoka. Tai yra krantinė. Krantinė yra vandens telkinio krantas. Tačiau dabar visiškai nėra sprendžiamas krantinės klausimas, nėra net pjūvio“, - stebėjosi architektas.
Planuojama, kad nauja gatvė bus tiesiama lygiagrečiai A. Juozapavičiaus prospektui, kuris yra tranzitinė miesto arterija.
„Kokiu reikia būti idiotu, kad galėtum sakyti, jog magistralinę, triukšmingą gatvę reikia nukrauti sąskaita ramaus, jaukaus kranto, kur žmonės vaikšto su vaikais ir gaudo drugelius. Sako, dabar mes jums įdiegsime triukšmelio, kad jums nebūtų taip gerai gamta grožėtis. Tai yra absurdas“, - teigė A. Karalius.
Savivaldybė: betvarkė turi baigtis
Kaip DELFI teigė Kauno savivaldybės atstovai, tiesiant naują gatvę išliktų dabar esantis atnaujintas dviračių takas, nes gatvė būtų tiesiama ties gyvenamaisiais namais.
„Dar visai neseniai Žemųjų Šančių Nemuno pakrantėje buvo labai prasta situacija – daug vietos gyventojų buvo užgrobę valstybinę žemę ir savo sklypus neteisėtai nusitęsę beveik iki Nemuno. Ta betvarkė turi baigtis. Itin iškalbingas pavyzdys buvo ten veikiantis autoservisas, kuris valstybinę žemę buvo apsitvėręs betonine tvora. Nemuno pakrantėje planuojama įrengti šiuolaikišką judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytą paplūdimį su tinklinio aikštelėmis bei vaikų žaidimų zona. Į naująją poilsio erdvę kauniečiai galės patogiai atvykti atnaujintu dviračių ir pėsčiųjų taku arba projektuojama nedidele 6 metrų pločio, dviejų eismo juostų gatve. Šia gatve niekas neleis „lakstyti“ ir drumsti ramybės– gatvėje bus ribojamas greitis (ženklais ir kalneliais), o šalia gatvės bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės“, - DELFI teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Valdininkai taip pat nesutinka, kad „ši gatvė nėra ištraukta „iš oro“.
„Bendrajame miesto plane ji buvo suplanuota dar tarpukariu, 1929 metais. Tikrai girdime vietos bendruomenę, bet tuo pačiu mąstome plačiau ir galvojame apie visų Kauno gyventojų interesus. Nemuno pakrantė priklauso ne tik ten gyvenantiems, bet ir visiems kauniečiams. Nauja gatvė taip pat pasitarnaus visai Šančių mokyklos bendruomenei. Visa nauja infrastruktūra prisidės prie mokyklos atgaivinimo - dabar joje mokosi tik 300 vaikų, kai gali tilpti daugiau nei 500“, - sako V. Šiliauskas.