Šančių gyventojai teigia, kad bus suniokotas unikalus gamtos kampelis, o prieš valdžios planus vos per kelias dienas pasirašė daugiau nei 4 tūkst. miestiečių. Tačiau panašu, kad Kauno valdžia ir toliau laikysis savo pozicijos. Laikinosios sostinės vadovai sako, „galvoja apie visų Kauno gyventojų interesus, o ne tik vietos gyventojų interesus“.
Aštri kritika
Rekreacinę zoną planuojama įrengti prie upės tarp Kranto 13-osios ir M. Sederavičiaus gatvių. Paplūdimyje numatytos tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų zona.
„Labai svarbu, jog vandens pramogos būtų prieinamos visiems. Šiame paplūdimyje neįgalieji galės patekti prie pat vandens“, – sakė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Aloyzas Pakalniškis.
Kitaip tariant, šalia Nemuno būtų nutiesta nauja dviejų eismo juostų gatvė – ji tęstųsi nuo M. K. Čiurliono tilto iki Panemunės tilto.
Tokie planai nustebino vietos gyventojus.
„Niekur nepateikiami pjūviai, kuriuose matytųsi, koks bus santykis su vandeniu, koks santykis su namais. Įdėtas tik teorinis pjūvis – kaip kosmose. Gatvė kaip ištraukta iš vadovėlio bendro naudojimo“, - kritikos negailėjo žinomas architektas Audrys Karalius.
„Tai vadinama gatvės rekonstrukcija, tačiau čia nėra ką rekonstruoti, nes čia nėra gatvės (...). Gatvės yra keli šimtai metrų, o tai vadinama rekonstrukcija, nors iš esmės tai nėra rekonstrukcija – tai yra naujo objekto statyba“, - DELFI teigė aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys.
A. Karalius pripažįsta, kad iš tiesų bendrajame plane šioje vietoje pažymėta gatvė. Tiesa, tai suplanuota dar sovietmečiu – 1986 m.
„Gatvė labai plati sąvoka. Tai yra krantinė. Krantinė yra vandens telkinio krantas. Tačiau dabar visiškai nėra sprendžiamas krantinės klausimas, nėra net pjūvio“, - stebėjosi architektas.
Vietos bendruomenė labai aktyviai įsijungė į diskusijas ir netgi surengė renginį skirtą atkreipti dėmesį į valdžios planus prailginti gatvę nuo 400 m iki 3,4 km.
„Kokie asilai valdantys Kauno miestą gali sau leisti taip formuluoti užduotį? Nedalyvauja net joks architektas (…). Jokio logiško paaiškinimo nėra. Net jie nesugalvoja, ką įrašyti“, - sako A. Karalius.
Architektas taip piktinosi, kad Kaune kone visos gatvės tiesiamos šalia upių, taip atkertant miestą nuo gamtos.
„Mes pripažįstame ir miestas turi suvokti, kad tai yra blogis. Nauja gatvė atpjauna Kauną nuo upės. Jau daugelyje miesto vietų mes negalime prieiti prie upės, nors miestas šalia turi žaliąjį resursą. Kaunas vėl daro tą pačią klaidą – keliu atkertame miestą nuo gamtos. Čia turime tylą, o kelias viską sugriaus“, - sako A. Karalius.
Planuojama, kad nauja gatvė bus tiesiama lygiagrečiai A. Juozapavičiaus prospektui, kuris yra tranzitinė miesto arterija.
„Kokiu reikia būti idiotu, kad galėtum sakyti, jog magistralinę, triukšmingą gatvę reikia nukrauti sąskaita ramaus, jaukaus kranto, kur žmonės vaikšto su vaikais ir gaudo drugelius. Sako, dabar mes jums įdiegsime triukšmelio, kad jums nebūtų taip gerai gamta grožėtis. Tai yra absurdas“, - teigė A. Karalius.
Savivaldybė: netvarka turi baigtis
Kaip DELFI teigė Kauno savivaldybės atstovai, tiesiant naują gatvę išliktų dabar esantis atnaujintas dviračių takas, nes gatvė būtų tiesiama ties gyvenamaisiais namais.
„Dar visai neseniai Žemųjų Šančių Nemuno pakrantėje buvo labai prasta situacija – daug vietos gyventojų buvo užgrobę valstybinę žemę ir savo sklypus neteisėtai nusitęsę beveik iki Nemuno. Ta netvarka turi baigtis. Itin iškalbingas pavyzdys buvo ten veikiantis autoservisas, kuris valstybinę žemę buvo apsitvėręs betonine tvora. Nemuno pakrantėje planuojama įrengti šiuolaikišką judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytą paplūdimį su tinklinio aikštelėmis bei vaikų žaidimų zona. Į naująją poilsio erdvę kauniečiai galės patogiai atvykti atnaujintu dviračių ir pėsčiųjų taku arba projektuojama nedidele 6 metrų pločio, dviejų eismo juostų gatve. Šia gatve niekas neleis „lakstyti“ ir drumsti ramybės– gatvėje bus ribojamas greitis (ženklais ir kalneliais), o šalia gatvės bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės“, - DELFI teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Valdininkai taip pat nesutinka, kad „ši gatvė nėra ištraukta „iš oro“.
„Bendrajame miesto plane ji buvo suplanuota dar tarpukariu, 1929 metais. Tikrai girdime vietos bendruomenę, bet tuo pačiu mąstome plačiau ir galvojame apie visų Kauno gyventojų interesus. Nemuno pakrantė priklauso ne tik ten gyvenantiems, bet ir visiems kauniečiams. Nauja gatvė taip pat pasitarnaus visai Šančių mokyklos bendruomenei. Visa nauja infrastruktūra prisidės prie mokyklos atgaivinimo - dabar joje mokosi tik 300 vaikų, kai gali tilpti daugiau nei 500“, - sako V. Šiliauskas.