Po Vokietijos sprendimo stabdyti „Nord Stream2“ sertifikavimą Rusija pareiškė, kad netrukus europiečiai itin brangiai turės mokėti už gamtines dujas – 2000 eurų už 1000 kub. metrų.
Interviu „Delfi rytui“ laikinasis Lietuvos ambasadorius prie ES atkreipė dėmesį, kad apskritai visa ES importuoja apie 90 proc. dujų – ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų šaltinių. Iš Rusijos šiuo metu ES šalys bendrai importavo apie 40 proc. dujų.
„Suprantama, kad „Gazprom“ jau ne kartą manipuliavo tiek kainomis, tiek tiekimais. Tai ES, valstybės narės, Europos Komisija (EK) rengiasi galimam tiekimo sutrikimui arba galimiems kainų šuoliams. Kalbėti, kas ir kiek nukentės, dabar yra sunku, ir nenorėčiau spekuliuoti. Bet apie tai, kad EK rengiasi alternatyviems tiekimams, tai yra faktas“, – teigė S. Šatūnas.
Pasak jo, tiek EK vadovė Ursula von der Leyen, tiek už energetiką atsakinga eurokomisarė Kadri Simpson labai daug kalbėjosi su galimais kitais dujų tiekėjais, kurie galėtų pakeisti rusiškas dujas. Tie pokalbiai vis dar vyksta vis.
„Tų tiekėjų yra. Matėte ir JAV nukreipė pakankamai daug dujovežių į ES rinkas. Kartu ES ir komisarai labai daug kalbėjosi su Afrikos šalimis, su arabų kraštų atstovais. Tai yra su Kataro, Azerbaidžano, Nigerijos, Norvegijos. (…)
Buvo skaičiuojami įvairūs scenarijai, ar tai turės didelį poveikį, kai žiema eina į pabaigą. Žiemai einant į pabaigą, dujų suvartojimo poreikis nebus kylantis. Matyt neturės naujo papildomo reikšmingo poveikio kainų kilimui“, – svarstė S. Šatūnas.
Infrastruktūrą turime
Pasak ambasadoriaus, techniškai Europoje egzistuoja importui reikalinga infrastruktūra.
„Taip pat infrastruktūra egzistuoja ir tam tikram saugojimui ir geresniam dujų tiekimui tarp valstybių narių. Tai yra geros realybės pratybos pasižiūrėti, kur valstybėms narėms reikėtų didinti sujungiamumo procentą, kur reikėtų pasididinti importo pajėgumus. Tą komisija vertina, ir bando nupiešti aiškesnį vaizdą. (…) Jeigu reikėtų galėtume (dujų) gauti ne tik iš JAV, Afrikos, bet ir gal iš kai kurių arabų kraštų. Ir ne tik per terminalus, bet ir per dujotiekius. Mes žinome Pietų srauto dujotiekį ir kitus“, – kalbėjo S. Šatūnas.
Jis nespekuliavo, kiek pačiai Vokietijai skausmingas bus sprendimas dėl „Nord Stream2“.
„Turime suprasti, kad sankcijos visada turi poveikį ne tik sankcionuojamam subjektui, bet ir kitai pusei. Tai keičia ekonomikos struktūras, verslo modelius. Tai turėjo būti labai sunkus, bet labai svarbus sprendimas Vokietijos vyriausybei, suprantant, kad vienoje pusėje yra taika ir Europos saugumas, kitoje pusėje – dar didesnė priklausomybė nuo galimo agresoriaus. Tai – sunkus sprendimas, bet jo reikėjo“, – konstatavo S. Šatūnas.
Jis prognozavo, kad ilgalaikėje perspektyvoje tiek Vokietiją, tiek bendrai Europą, tai paskatins pereiti prie alternatyvių dujų tiekimų bei alternatyvių technologijų energetikos sektoriuje.
„Puikiai žinote, šitos EK ir valstybių narių ambiciją siekti greitesnio „Žaliojo kurso“ įgyvendinimo. Tarp ko yra ne tik klimato kaitos valdymas ir emisijų mažinimas, bet ir perėjimas prie atsinaujinančios energetikos šaltinių generavimo pajėgumų statymo ir prie efektyvesnio energetikos šaltinių panaudojimo. Turbūt ir toks dujų tiekimo ribojimas galėtų pozityviai įtakoti daryti tranziciją greičiau. Beveik neabejotinai tas ir bus“, – sakė S. Šatūnas.
Pasak jo, to kaina gali būti įvairi.
„Ji gali būti galbūt kai kurių resursų kažkuriuo momentu kilimas, bet kartu tai bus spaudimas daryti investicijas tranzicijai, ir greičiau tą daryti“, – teigė S. Šatūnas.
Apie sankcijas
Kalbėdamas bendrai apie sankcijas Rusijai, laikinaisis šalies ambasadorius pasidžiaugė, kad transatlantinių partnerių atsakas yra labai greitas.
„Jis dar nėra baigtinis. Mes visi suprantame, kad, jeigu situacija toliau blogės , Vakarų kišenėse yra parengta daug teisės aktų ir kitų priemonių, kaip būtų galima plėsti sankcijas“, – teigė S. Šatūnas.
Kalbėdamas apie jau priimtus sprendimus dėl sankcijų, jis, neminėdamas pavadinimų ir pavardžių išvardino subjektus, kuriuos jos palies:
„- tai yra svarbūs bankai, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie Rusijos skolos aptarnavimo, ir prie Rusijos gebėjimo skolintis pasaulinėse rinkose;
– bankai, kuriuose yra laikomos Kremliui artimų žmonių finansinės lėšos, per kuriuos aptarnaujamos tam tikros valstybinės įmonės;
– asmenys, kurie prisidėjo prie agresijos prieš Ukrainą skatinimo
– asmenys, kurie prisidėjo prie taip vadinamų dviejų respublikų pripažinimo;
– ES valstybėse ir jų partnerėse nebus leidžiama tose teritorijose egzistuojantiems verslo subjektams toliau tęsti verslą, ir toliau tęsti savo naudos generavimą iš ES arba partnerių rinkos. Tai reiškia importo ir eksporto apribojimus“.
„Pirmame etape sankcijos jau yra solidžios, bet tai dar nepabaiga“, – sakė S. Šatūnas.
ES sutarė dėl sankcijų paketo
ES antradienį sutarė dėl naujo sankcijų paketo Rusijai, kuriame – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai. Sankcijas Rusijai taip pat įvedė JAV, Jungtinė Karalystė bei kitos šalys.
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, ES užsienio reikalų ministrų sutartas sankcijų paketas praktiškai nesiskiria nuo to, kokį Rusijai jau įvedė JAV, Didžioji Britanija, Kanada.
Klausiama, ar sankcijų paketas, jos vertinimu, yra pakankamas, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog „akivaizdu, kad bus ir tolesnių diskusijų apie sankcijas“.
„Niekada nevėlu agresoriui apsigalvoti, dėl to galima turėti įvairių vilčių ir lūkesčių, bet akivaizdu, kad tai buvo pirmi greiti sprendimai, kurie buvo padaryti iš karto po to, kai Rusija pažeidė visą eilę tarptautinių įsipareigojimų, „legalizuodama“ darinius, kurie yra pačios Rusijos kontroliuojami jau kurį laiką ir iš esmės nelegaliai veikiantys Ukrainos teritorijoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad skiriasi procedūros dėl sankcijų įvedimo, „Jungtinei Karalystei ar JAV turint savo nacionalinį sankcijų režimą yra tuos sprendimus priimti paprasčiau, didelius įgaliojimus turi ar JAV prezidentas, ar kitos institucijos“.
„ES reikalingas sutarimas 27 valstybių narių ir jis vakar buvo pasiektas, ir dėl reglamentavimų skirtumų yra šiokių tokių nuostolių laiko ar mažų nesuderinamumų, bet iš principo turint minty, kad pati logika labai panaši, asmenys, atsakingi už sprendimą, finansinės institucijos, kurios dalyvauja finansuojant agresiją, ir vertinu tai kaip pirmą žingsnį, kiti žingsniai priklausys nuo to, kokie bus Rusijos žingsniai“, – sakė I. Šimonytė.