Ketvirtadienį ir penktadienį į Briuselį susirinkę ES šalių vadovai bandys „pralaužti ledus“ ir parodyti, kad blokas gali sutarti dėl užsienio politikos.
„Patogus sutapimas“
Specialusis Europos Vadovų Tarybos susitikimas planuotas dar praėjusios savaitės pabaigoje, tačiau buvo atidėtas – oficialiai dėl to, kad EVT pirmininkas Charles’is Michelis bendravo su apsaugininku, kuriam nustatytas COVID-19. Tiesa, pačiam pirmininkui testo rezultatas buvo neigiamas, bet jis esą nusprendė laikytis Belgijos taisyklių ir saviizoliuotis.
Vis dėlto Briuselyje kalbėta, kad tai „patogus sutapimas“, nes tą savaitę ES užsienio reikalų ministrams taip ir nepavyko sutarti dėl sankcijų Baltarusijos režimui – jas blokavo Kipras, kuris nori tokių pat ES veiksmų prieš Turkiją.
Oficiali darbotvarkė
Dabar tikimasi, kad ledai pajudės. EVT vadovas dar antradienį išplatino laišką-kvietimą ES lyderiams, kuriame aprašė planuojamas susitikimo temas ir dienotvarkę.
Susitikimas prasidės 15 val. Briuselio laiku (16 val. Lietuvos laiku), prieš tai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pagal tradiciją susitiks su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais, aptarti bendrų pozicijų.
Pačios EVT pradžioje bus apsikeista nuomonėmis su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli, tikėtina, kad bus kalbama apie įstrigusias Tarybos ir Europos Parlamento derybas dėl ES biudžeto ir Gaivinimo plano. Pasak Charles’io Michelio, pirmojoje darbo sesijoje ES lyderiai aptars ES ir Kinijos santykius. Mat neseniai (rugsėjo 14 d.) įvyko ES ir Kinijos lyderių video susitikimas.
Vakarienei – situacija Viduržemio jūros rytinėje dalyje, t.y. Kipro, Graikijos konfliktas su Turkija. Kaip žinia šios šalys reikalauja taikyti sankcijas Turkijai. O Kipras net blokavo sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui (apie 30 žmonių sankcijų sąraše), kol nebus tokių veiksmų imtasi prieš Ankarą.
„Siekiant apginti teisėtus ES ir jos valstybių narių interesus bus svarstomi visi galimi variantai“, – laiške teigė Ch. Michelis.
Jame taip pat rašoma, kad EVT vadovas su ES lyderiai nori aptarti, kaip sustiprinti ES strateginę autonomiją kartu su išlaikant konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką. Tam bus skirtas penktadienio rytas. Paskutinis EVT dienotvarkės klausimas – derybos dėl santykių po „Brexit“ su Jungtine Karalystę, kurios, kaip žinia, irgi įstrigusios. Taip pat EVT metu tikėtinas bus kalbama apie teisės viršenybės mechanizmą, kuriam ypač priešinasi Lenkija ir Vengrija.
Beje, penktadienio rytą numatytas Lietuvos prezidento, kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos premjerais, susitikimas su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.
Lietuva „stumia“ Baltarusijos klausimą
EVT išvakarėse, trečiadienį, Lietuvos prezidentas su Ch. Micheliu kalbėjosi telefonu ir dar kartą akcentavo sankcijų Baltarusijai klausimą. Pasak Prezidentūros pranešimo spaudai, G. Nausėda paragino šį klausimą įtraukti į EVT baigiamąsias išvadas. EVT pirmininkui Lietuvos prezidentas taip pat priminė ES streso testų reikalavimų neatitinkančios Astravo atominės elektrinės paleidimo klausimą – esą šios temos aptarimas ir ES sprendimų priėmimas yra būtinas iki elektrinės veiklos pradžios.
Beveik 4 minučių pasisakyme prezidentas taip pat pasiūlė ES pagalvoti apie „post-Lukašenkos periodą“, t.y. užtikrinti baltarusius, kad jiems bus suteikta ekonominė-finansinė pagalba, priėjimas prie ES rinkos ir bevizis režimas.
„Rusija ir kitos šalys neturėtų kištis į Baltarusijos vidaus reikalus“, – pareiškė G. Nausėda, kartu pratęsė pasisakymą Rusijos tema – esą jis remia ES dialogą su Maskva, bet šis dialogas turi remtis „sąžiningomis taisyklėmis“.
„Turint omeny, tokius atvejus, kaip Navalno apnuodijimas, man kyla keistas „deja vu“ jausmas. Aš prisimenu Aną Politkovskają, Borisą Nemcovą, Kara-Murzą. Ir šie vardai rodo, kad režimas nepasiruošęs elgtis pagal demokratines taisykles ir šis režimas naudoja XX amžiaus metodus. To mes negalime toleruoti“, – pabaigė pasisakymą prezidentas, pridūręs, kad dialogas turi būti dvipusis.
Be optimizimo, bet su viltimi
Pasak politico.eu, EVT susitikimo išvadų juodraštyje vis dėlto minima Baltarusija: smerkiamas smurtas prieš taikius protestuotojus, teigiama, kad EVT nepripažįsta rinkimų rezultatų, tačiau ne pačio režimo, kartu neminima opozicijos suformuota Koordinacinė taryba.
Kaip teigė aukštas ES pareigūnas, EVT susitikimo išvadose taip pat bus paraginta nutraukti kraujo praliejimą Kalnų Karabache ir į šį konfliktą nesikišti trečiosioms šalims. Be abejonės, pastarasis punktas skirtas Turkijai, kuri net neslepia, kad palaiko Azerbaidžaną. Taigi, tikėtina, kad EVT susitikimo metu daugiausia kalbos suksis aplink Turkiją, o diskusijos apie ES strateginę autonomiją taip ir liks filosofiniais pasvarstymais.