Nerimą kelia dviejų savaičių tendencija
Pirmiausia jis tokiu pastebėjimu pasidalino savo socialiniame tinkle ir nurodė, kad ateinančios Velykos gali būti panašios į praėjusias Kalėdas. „Delfi“ L. Svetikas komentavo, kad ligonių, iš tikrųjų, daugėja ir nors ne kiekvienas atvykstantis į priėmimą yra kovidinis, bet didžioji dalis, kurie atvažiuoja į infekcinių ligų priėmimą, serga koronavirusu.
„Jeigu prieš porą savaičių vidurkis buvo 30 pacientų per parą, tai paskutinę savaitę tas vidurkis yra 48 pacientai per parą. Štai, paskutinę parą jau turėjome 62 ligonius.“
Paklaustas, ar šie augantys skaičiai gali signalizuoti apie artėjančią trečiąją bangą, jo teigimu, panaši tendencija buvo ir rudenį.
„Tų pacientų daugėjo, daugėjo, daugėjo, kol prasidėjo nesustojamas srautas. Sunku pasakyti, ar čia ta trečia banga prasideda, turbūt tai būtų klausimas labiau epidemiologams. Kaip aš suprantu, visoje Lietuvoje situacija yra skirtinga. Mes Vilniuje matome vieną, o Kaune – kitą.“
Priėmimo skyriaus vedėjas komentavo, kad pas juos daugiausiai yra atvežami pacientai iš Vilniaus regiono ir spėliojo, kad augančiam susirgimų skaičiui gali turėti įtakos ir populiaciniai ypatumai.
„Vilniaus krašto gyventojų dalis visgi yra nelabai supratinga. Nemaža dalis, paklausti, kur galėjo užsikrėsti, atsako, kad jie tiesiog nežino. Atsakymas yra labai paprastas – niekur nėjau, nieko nedariau ir iš niekur nieko susirgau. Vadinasi, faktas, kad ne iš niekur nieko, o kontaktas kažkur įvyko.“
L. Svetikas spėliojo, kad jeigu patys žmonės ir niekur neina, bet galbūt pas juos kažkas ateina. Atkreipus dėmesį, kad kovo 23 d. šoktelėjo naujų atvejų skaičius, jis sako, kad tai priklauso ir nuo ištirtų testų skaičiaus ir kitų dalykų, o jų skyriuje irgi būdavo dienų, kai sulaukdavo daugiau pacientų, bet dabar jau pastebi, kad tai tęsiasi kiekvieną dieną dvi savates.
„Iš tikrųjų, dėl to darosi neramu. Pandemija tikrai nesibaigia, plinta ir britiškasis viruso variantas, gal jau atėję ir kiti variantai, todėl buvo ramybės periodas, paskui šiek tiek buvo padaugėję atvejų, o dabar jau pastebime, kad jų žymiai daugiau padaugėjo. Nuojauta sako, kad tai ne į gera.“
Vilniaus meras Remigijus Šimašius, paprašytas pakomentuoti, kaip vertina prastėjančią situaciją sostinėje, teigė, kad augantys skaičiai Vilniuje rodo, kad karantinas veikia, tačiau jau nepasiekia savo tikslų, reikia ir kitų priemonių – spartesnis vakcinavimas ir išmanūs sprendimai galėtų būti išeitis.
„Kviesčiau pergalvoti vakcinavimo prioritetus, tai yra, galbūt savivaldybėse, kur susirgimų skaičius yra didesnis, o savivaldybės pasiruošusios didinti vakcinacijos apimtis, galėtų būti didinamos ir vakcinų kvotos.“
Siūlo stebėti situaciją
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Daiva Razmuvienė komentavo, kad kol kas apie trečiąja bangą kalbėti sunku, nors apie artėjančią grėsmę jau buvo užsiminta ir prieš mėnesį. Ji mano, kad pirmiausia reikėtų stebėti situaciją, kas apskritai darosi, kokie visi sergamumo skaičių rodikliai ir didžiausią dėmesį kreiptį į asmens sveikatos įstaigas, skaičiuojant kiek ten daugėja hospitalizuotų asmenų, oi š jų, kiek sunkių atvejų.
„Aišku, atsižvelgti ir į mirties atvejus. Tiesa, šie atvejai ateina jau po to, kai tie sergamumo skaičiai būna didesni. Vis dėlto dabar dėl vienos dienos skaičių skelbti, kad tai yra trečioji banga, tikrai taip negalime daryti.“
Ji sakė, kad daug naujų atvejų atsirado dėl Vilniaus regione ir Marijampolėje plintančios britiškosios koronaviruso atmainos. Pasak D. Razmuvienės, tam tikri jos plitimo skaičiai yra nustatyti, bet, kita vertus, nežinoma, kiek ją platina besimptomiai asmenys.
„Kiti žmonės yra užsikrėtę besimptome forma ir jie dar nėra įvardinti. Kadangi žinome, jog Latvijoje ir Lenkijoje šios atmainos nustatoma didžioji dalis nuo naujų atvejų, negalime būti naivūs ir galvoti, kad mes esame nuo to britiškojo varianto izoliuoti. Tačiau kiek tiksliai jis yra paplitęs, šiuo metu tikrai negaliu pasakyti.“
Paklausus, ar vėl reiktų pratęsti judėjimo ribojimus, D. Razmuvienė sakė, kad naujų susirgimo atvejų šuolis, kai jų nustatyta daugiau nei 800 už vakar parą, vis tiek iš kažkur radosi.
„Vadinasi, jie atsirado dėl asmenų mobilumo padidėjimo. Virusas plinta ten, kur žmonės juda, kur būriuojasi ir kur nesilaikoma visų saugumo reikalavimų. Jeigu dabartiniu metu jau atpalaidavus tam tikras sritis, sergamumo skaičius didėja, tai galvojant į ateitį, jeigu bus dar didesnis atplaidavimas, tai, be abejonės, tie skaičiai dar daugiau išaugs.
Visada, kaip aš sakau, kažką leidus, sakykime, atvėrus ugdymo įstaigas, turi būti taikomas testavimas, vakcinavimo priemonės ir pan. Tačiau žinant, kad ir tai šlubuoja, visos sąlygos virusui plisti, ypač tam britiškajam, kuris plinta ir greičiau, ir jo gydymas sudėtingesnis, tikrai yra.“
D. Razmuvienė sako, kad dėl viruso plitimo niekas daugiau nekaltas, tik mes patys, jeigu nesilaikome nustatytų reikalavimų.
„Vien saulės pasirodymas kiekvieną dieną ir vis noras išeiti į tą lauką, ilgiau būti. Be abejonės, to būtinai reikia, bet neturėtų taip būti, kaip matėme praėjusį savaitgalį, kai Gedimino prospektas atrodė taip, lyg vyktų Kaziuko mugė. Aišku, ir visi žmonės buvo be kaukių, kadangi to nebėra reikalaujama.“
Vis dėlto, pabrėžė epidemiologė, žmonės privalo turėti ir tam tikrą patirtį, kai su virusu gyvename jau antrus metus ir nebesinori kartotis, kad patys žmonės turėtų įsivertinti riziką, ar būtina judėti be svarbios priežasties.
„Nėra taip, kad balandžio 1 d. viruso nebebus, jis bus ir bus ilgai. Todėl reikia pasidžiaugti ta saule, bet tikrai labai protingai pasvėrus ne tik išorines aplinkybes, bet ir savo, kaip asmens, kaip šeimos visus rizikos veiksnius ir tik tada daryti vieną ar kitą žingsnį“, – teigė ji.
Antradienį – naujų atvejų šuolis
Primename, kad antradienį Statistikos departamentas informavo, naujų koronaviruso atvejų praėjusią parą Lietuvoje nustayta 855 koronaviruso atvejai ir 12 mirčių.
Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 260,2 atvejų.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 210 tūkst. 208 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 195 tūkst. 115 asmenų, deklaruota – 151 tūkst. 721 pasveikusysis.
Statistiškai šiuo metu serga 7429 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 tūkst. 823.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas.
Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu. Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3501 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7082 mirtys.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 6099 žmonės, antra doze – 1280 asmenų.
Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 281 tūkst. 871 žmogus, abiem dozėmis – 126 tūkst. 143 asmenys.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 820 COVID-19 pacientų, 93 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 691 ligoniui, 51 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 65 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 210 tūkst. 208 žmonės.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 50 tūkst. 823 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 7429 asmenys.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3501 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7082 mirtys.
Primename, kad antradienį planuojama paskiepyti apie pusę Ministrų kabineto ir per 30 parlamentarų. Politikai dar bus skiepijami trečiadienį ir ketvirtadienį.