„Iš to, ką mes žinome, galime kažkiek prognozuoti, remiantis duomenimis. Tai pirmas dalykas – labai didelė dalis populiacijos yra imunizuota – dėl vakcinacijos proceso – apie 80 procentų Lietuvos gyventojų yra vakcinuoti. Antras dalykas – persirgimas.
Tikrai labai didelė dalis žmonių persirgo. Ir kas Lietuvai yra gana palanku, kad ta omikron banga buvo didelė – tai yra palanku šiandien, nebuvo palanku tada. Žmonės nukentėjo, sveikata nukentėjo, bet šiai dienai tas imunizacijos efektas išlieka“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė V. Pečeliūnas.
Visgi, imunitetas blėsta, sakė Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Žinių radijo laidoje.
„Laikui einant apsauginis efektas mažėja. Atitinkamai reikėtų kalbėti apie tam tikrą imuniteto sustiprinimą. Vienas būdas natūralus – persirgti, antras – vakcinacija. Šiai dienai vakcinacija prasideda atnaujintomis vakcinomis. Ir tas procesas neabejotinai turėtų apsaugoti nuo kažkokių labai didelių bangų“, – svarstė jis.
V. Pečeliūnas teigė, jog medikų bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad 2022 metų rudens ir žiemos koronaviruso banga tikrai neturėtų būti tokia didelė, kokios buvo anksčiau.
„Net jei ir susirgimų skaičius bus aukštas, nes mes žinome, kad vakcinacija, persirgimai nuo užsikrėtimo apsaugo mažiau, bet labai gerai apsaugo nuo sunkių ligos formų ir mirties. Bet laikui einant tas apsauginis efektas mažėja“, – kalbėjo jis.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas tikino, jog vienu metu vyksta keli procesai ir epidemiologinės sąlygos rudenį pablogėja dėl prasidėjusių mokslo metų, klimatinių aspektų.
„Tai atvejų skaičiaus augimas yra gana natūralus. Jis tęsis. Dalis to augimo – dalis tų žmonių turės būti gydomi ligoninėse, dalies išeitis bus bloga“, – Žinių radijo eteryje sakė V. Pečeliūnas.
Anot jo, lyginant Lietuvą su kitomis ES šalimis, mūsų šalyje sustiprinančios vakcinos dozės „nėra labai paplitęs dalykas“.
„32 procentai Lietuvos populiacijos tik turi tą sustiprinančias dozes. Ir jos jau buvo suleistos gana seniai. Ir praėjo apie pusę metų, todėl jų efektyvumas ir apsauga atitinkamai yra gerokai sumažėjusi. Bet, bet kokiu atveju – tai yra geriau nei nieko“, – kalbėjo Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai.
Santaros klinikos ruošiasi keliems scenarijams
Santaros klinikos, anot jo, ruošiasi keliems scenarijams šį rudens ir žiemos sezoną.
„Švelnus, vidutinis ir blogas. Jeigu mes labai gerai galėtume suprognozuoti, kas čia bus, tai būtų vienas scenarijus. Bet, aišku, žinojimas, deja, yra įvairių tikimybių. Kol kas santykinai džiugina ir ramina tai, kad nėra labai ryškių, naujų atmainų“, – sakė V. Pečeliūnas.
Jo teigimu, į Lietuvą naujos atmainos vidutiniškai ateidavo nuo rimtesnių protrūkių per 2–3 mėnesius.
„Ateinančius 2–3 mėnesius iki Naujųjų metų, greičiausiai, neturėsime Lietuvoje problemų su naujom atmainom. O su šita atmaina neabejotinai didės skaičiai – mokiniai išėjo į mokyklas, po savaitės jau turime augimą, bet jie į ligonines nesigula. Dar po savaitės suserga mokinių tėvai, jie į ligonines irgi nesigula.
Dar po savaitės, kas šiuo metu vyksta – suserga seneliai. Ir jie, deja, jau gulasi į ligonines. Tai pas mus užimtumas lovų įstaigoje per paskutines dvi savaites padvigubėjo. Prognozuojame, kad dvigubės dar per ateinančias dvi savaites“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo medikas.
Kam skubėti skiepytis?
V. Pečeliūnas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog šiuo metu nestebimas stiprus koronaviruso pavojingumo mažėjimas.
„Populiacijos mastu didėja imunizacija. Tai reiškia, kad mūsų organizmas susipažįsta, kaip populiacijos imunitetas vystosi ir stiprėja. Atitinkamai ir pats virusas, nepaisant jo blogumo, jis sukelia mažiau žalos. Taigi, aiškiai didėja imunizacija, dėl to viruso sukeliama žala yra mažesnė.
Bet laikui bėgant imunizacija mažėja, tai tie dalykai nėra stabilūs. Jeigu kažką turime šiandien, tai nereiškia, jog už trijų mėnesių situacija bus lygiai tokia pati“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi medikas V. Pečeliūnas.
Jis teigė, jog didžiausią įtaką tolesnei pandemijos eigai turės sustiprinančios vakcinos dozės naudojimas atskirose populiacijose.
V. Pečeliūnas teigė, jog gyventojai turėtų nerimauti ne tik pirminių koronaviruso padarinių, bet ir ilgojo kovido. Jis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo, jog nedarbingumo išdavimo skaičiai dėl šios ligos auga, jaučiama net įtaka ekonomikai.
„Tai tai COVID–19 žala nesibaigia vien tik susirgimu. Jau yra įrodyta, kad vakcinacija gerokai sumažina ir ilgojo kovido riziką“, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovas.
Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai V. Pečeliūnas teigė, jog keturiomis vakcinomis vakcinuotų asmenų mirties galimybė kartais mažesnė nei tų, kurie turi tik tris vakcinos dozes.
„Dar viena sustiprinančioji vakcinos dozė yra pliusas“, – teigė jis.
Šiuo metu labiausiai apie vakcinaciją susimąstyti ir galvoti reikėtų vyresni, gretutinių ligų turintys asmenys.
„Nėra taip, kad nuo tam tikro amžiaus rizika yra jau didelė. Tai yra palaipsnis didėjimas. (…) Iki 50 metų žmonės labai retai patiria rimtas komplikacijas ir sunkias formas, kurios turi pasekmių“, – sakė V. Pečeliūnas.
Uždarose patalpose su kitais žmonėmis daug laiko praleidžiantys asmenys, kurie įtaria, kad dėl sveikatos aplinkybių gali būti labiau pažeidžiami, apsaugines veido kaukes V. Pečeliūnas rekomendavo dėvėti.
„Parduotuvėse, kur daug žmonių. Tam, kad apsisaugotų nuo problemų. Tai nėra kažkoks labai sudėtingas dalykas“, – tikino jis.
