Lietuvos katalikų mokslo akademijos nariai įsitikinę, kad šeima turi ne asmeninę, o visuomeninę reikšmę, tačiau Lietuvoje nepavyko įgyvendinti šeimai palankios politikos. „Nors buvo patvirtinta šeimos politikos koncepcija, jos nepavyko praktiškai įtvirtinti gyvenime dėl propaguojamų priešingų nuostatų, įtvirtinant individo teisę“, - teigė A. Šaulauskienė tarptautinei Gyvybės dienai skirtame renginyje.
Anot jos, šeimos krizė susijusi ir su sovietinės okupacijos pasekmėmis, kai žmogiškas orumas buvo sužlugdytas nežmoniškų įstatymų, tokių kaip turto nacionalizavimas, abortų legalizavimas. Moralė yra nuvertinta ir nustumta į visuomenės pakraščius, todėl tik moralinis apsivalymas gali padėti Lietuvai įveikti ir dvasinę, ir materialinę krizę.
Dar vieną iššūkį šiandieninei šeimai pranešimo autoriai sieja su šiuolaikinio žmogaus laiko stoka bei globalizacija, kurią lydi reliatyvizmo idėjos – viskas, kas egzistuoja, nėra nekintama, o reliatyvu laiko ir konkrečių situacijų atžvilgiu.
„Ši ideologija labiausiai įsigali moralėje. Prisimintini debatai dėl abortų, embrioninių kamieninių ląstelių, eutanazijos. Kas yra žmogaus gyvybė – nekintamas gėris ar reliatyvus žmogaus laisvei dalykas? Ar gali kas nors nuspręsti, kada gyvybės vertė prasideda ir kada baigiasi? Dabar moralė tapo skonio dalyku. Suprantama, kodėl dauguma šeimų neatlaiko iššūkių ir žlunga“, - svarstė L. L. Mačiūnas.
Anot A. Šaulauskienės, šių dienų šeimos problema prasideda nuo santuokos suvokimo problemų. „Bandomoji santuoka, partnerystė, homoseksualų santuokos... Tai tarsi eksperimentas, kurį visada galima nutraukti, todėl skyrybos suprantamos kaip galimo eksperimento tąsa. Visgi nors kai kuriose šalyse lytinė tolerancija įteisinta, daugelis šalių tokių santuokų neskatina dėl pamatinių visuomenės vertybių paneigimo. Homoseksualų santuokos pirmiausiai nepateikia visuomenei naujų jos narių, o vaiko auklėjimas tokioje poroje prieštarauja vaiko konvencijai, nes vaikas turi teisę turėti tėvą ir motiną“, - teigė pranešėja.
L. L. Mačiūnas apgailestavo, kad jauną žmogų šeimai reikia rengti nuo mažens, o tai nedaroma. Santuoką sudarę žmonės buvo auklėjami skirtingai, turi kitokius požiūrius, todėl natūralu, kad kyla prieštaravimų. Tačiau šeimoje gyvenantis žmogus turėtų suvokti, kad iš gyvenimo nebūtina pasiimti viską.
Santuoka prasideda nuo romantinės meilės iliuzijos, kurios pagrindas – noras būti lepinamam. Todėl abu sutuoktiniai sėdi ir laukia vienas kito veiksmų, nesuvokdami meilės prasmės, santuoka ima byrėti. Tačiau meilė – tai žinoti, ko reikia kitam. Ji skiriasi nuo įsimylėjimo, kuris išblėsta per dvejus metus.
Turtingi europiečiai neturtingi vaikais
„Sutuoktiniai turi suvokti, kad reikia dalintis ne tik džiaugsmais, bet ir rūpesčiais. Teigiama, kad vienam kritiniam momentui šeimoje reikėtų atsakyti penkiais teigiamais. Tuo tarpu savo egoizmu galima sutuoktinį morališkai sužlugdyti, paversti išnaudojimo įrankiu“, - sakė L. L. Mačiūnas.
Anot A. Šaulauskienės, prie moralinio nuosmukio labai prisideda žiniasklaida, pateisindama egoizmą, propaguodama laisvą meilę, kuri ir yra didžiausias egoizmas, žlugdantis tikrąją meilę ir tėvų atsakomybę savo vaikams. Pasirodantys skelbimai, reklamuojantys greitas skyrybas, iliustruojami atsegtais antrankiais, - dar didesnis pasityčiojimas iš šeimos institucijos.
„Vykstanti tautos erozija verčia valstybę ieškoti išeities. Prognozuojama, kad 2060 m. Lietuvoje gyvens tik kiek daugiau nei 2,5 mln. gyventojų. Kadangi esame išmirštanti tauta, būtina ją gelbėti, gelbėti šeimos gyvybingumą. Todėl pagrindinis tikslas – tik tradicinių šeimų skatinimas“, - tikino A. Šaulauskienė.
Anot pranešėjų, statistika rodo, kad turtingieji europiečiai neturtingi vaikais. Tai esą byloja, kad ne ekonominės priežastys yra mažo gimstamumo kaltininkas. Lietuvoje gimstamumo rodiklis yra 1,3, Ispanijoje – 1,15, Italijoje – 1,2, Lenkijoje – 1,24, Švedijoje – 1,7, Suomijoje – 1,8. Kad tauta atsinaujintų, jis turi siekti apie 2.
Pranešėjų žiniomis, kasmet pasaulyje padaroma per 50 mln. abortų, o per XX ir XI amžiaus pradžią atliktas 1mlrd. abortų. Tuo tarpu Antrame pasauliniame kare žuvo apie 60 mln. žmonių, Pirmajame – apie 10 mln.
Kasmet pasaulyje išsiskiria daugiau nei pusė šeimų. Pavyzdžiui, Portugalijoje nuo 1995 m. iki 2004 m. skyrybų padaugėjo 87 proc., Italijoje – 62 proc., Ispanijoje – 59 proc. Panašiai yra Anglijoje, Vokietijoje.
Lietuvoje skyrybų padaugėjo apie 70 proc. Daugelis šeimų išsiskiria antrais, trečiais santuokos metais, penktadalis – po 10 metų, 13 proc. – antrąjį dešimtmetį, 3 proc. – po 25 metų. Per metus po ištuokų be tėvo lieka apie 10 tūkst. vaikų.