Pasirinko saugiausią variantą
„Kartais kunigai juokauja, kad auka bažnyčiai turėtų būti lygi pusei sumos, kurią išleidote alkoholiui ir vestuvių stalui“, – DELFI pasakoja Paulina. Moteris visai neseniai susituokė prestižine laikomoje Vilniaus šv. Onos bažnyčioje. Auka, kurią skyrė bažnyčiai kartu su vyru – 150 eurų. Sumos, sako ji, kunigas nenurodė, tad jauna šeima skyrė tiek, kiek leido biudžetas.
Liepos mėnesį Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje susituokęs Matas pasakoja, kad taip pat paaukojo 150 eurų. „Prieš vestuves pasiklausinėjome pažįstamų, draugų, kurie tuokėsi toje pačioje bažnyčioje. Vieni nešė 200, kiti 100 eurų. Pasirinkome aukso viduriuką“, – pasakoja vilnietis.
Anot jo, auka gali būti ir 40 eurų. „Bet neaišku, kaip sureaguotų kunigas. Mes pasirinkome saugiausią variantą“, – atvirauja Matas.
400 litų virto 400 eurais
Kunigo reakcijos pasakoja bijojusi ir Inga. Moteris tuokėsi Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, dar žinomoje kaip Vytauto Didžiojo bažnyčia. Tuomet dar valiuta buvo litas, tačiau moteris tikina, kad standartinis aukos dydis nepakito – buvo 400 litų, o dabar 400 eurų.
„Prieš pat vestuves nuėjome pakalbėti su kunigu. Pasiteiravome, ar yra nustatyta auka. Kunigas pradėjo vardinti, kad kainuoja valytoja, gėlės, vargonininkas. Leido suprasti, kad turėtume duoti apie 400 litų.
Po ceremonijos visi buvo išsiblaškę, tai pats kunigas pasakė, kad atsiskaitome ir ištiesė ranką. Mano vyras davė 300 litų. Kunigas prie mūsų akių išlupo voką ir pasižiūrėjo, kiek davėme pinigų, bet nieko nesakė. Kitą mėnesį ten tuokėsi mano draugai, mokėjo 400 litų“, – pamena kaunietė.
Esą dabar toje pačioje bažnyčioje neseniai tuokėsi jos pažįstami, kurie paaukojo 400 eurų.
„Ta bažnyčia prestižinė, už tai ir susimoki. Nesvarbu, kad gėlės atitarnauja visą dieną ir galbūt kitą. Visi už jas susimoka. Taip, tai auka. Moki po ceremonijos kiek nori, bet jei iškart patikrina sumą, tai gal dar paprašys primokėti. Nepatogu. Duodi kiek tikisi ir visi laimingi“, – sako Inga.
Bažnyčia ne VMI
Kita Kaune prestižine laikoma bažnyčia – Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Ji yra itin pamėgta jaunavedžių. DELFI pakalbintos dvi šią vasarą ten susituokusios poros patikino, kad aukojo 200 ir 250 eurų. 200 eurų paaukojusi pora teigia, kad tiksliai kiek sumokėjo už visas paslaugas nežino, nes teko iš anksto susimokėti ir už kitas paslaugas: gėles bei vargonininką.
Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčioje susituokusi Aliona pasakoja, kad vestuvėms bažnyčioje išleido 180 eurų. „Auka už mišias buvo 100 eurų. Sumą pasirinkome patys. Susiradome, kas sutvarkys žiedlapius prie bažnyčios už 10 eurų. Bet tai buvo mūsų pačių iniciatyva“, – sako ji. 20 eurų jaunavedžiai skyrė vargonininkui ir 50 eurų smuikininkui.
Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje prieš kelias dienas susituokusi Lina teigia, paaukojo 150 eurų. Tokią sumą ji su vyru pasirinko, nes labai patiko juos sutuokęs kunigas.
„Kai nuėjome į raštinę, mano vyras paklausė dėl aukos, tai mums informaciją teikusi moteris, rodos, net įsižeidė ir pasakė: ką, jums čia turgus? Tai yra auka, kiek negaila, tiek duodat. Manau, kad kiekvienas turėtų duoti tiek, kiek gali ir negali būti jokių „stafkių“, nes bažnyčia nėra bankas ar Valstybinė mokesčių inspekcija“, – tikina mergina.
Girdėjo, kad prašo 500 eurų
Tačiau Lina sutinka, kad yra bažnyčių, kuriose be tam tikros sumos gali nesirodyti. Internetiniuose forumuose vinted.lt ir supermama.lt diskusijų skiltyse apie vestuves bažnyčioje, Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo, Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika bei Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios yra minimos kaip tos bažnyčios, kuriose yra nurodomas aukojamos sumos dydis.
DELFI pabandė išsiaiškinti, ar tikrai šių bažnyčių kunigai įvardina tikslias sumas, ar leidžia suprasti, kokia tai turėtų būti suma. Žurnalistė paskambino šių bažnyčių internetiniuose puslapiuose nurodytais telefono numeriais ir teigdama, kad juose norėtų tuoktis, pasiteiravo, ar yra kokia nors rekomenduojama aukos suma.
„Bažnyčioje neturėtų būti jokių įmokų. Pas mus yra auka ir niekas jums nenurodinės, kiek turite aukoti“, – teigia Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kontaktiniu telefono numeriu atsiliepęs vyras.
Pasitikslinus, ar tikrai nėra jokio standarto kaip forumuose mini moterys, vyras patikina, kad tikrai taip nėra. „Tokia auka kaip 300 eurų būna kartą per metus. Esame girdėję, kad pas mus santuoka kainuoja 500 eurų. Kažkur buvo toks gandas, – į telefono ragelį nusijuokia jis. – Tokių aukų iš viso nėra. Dažniausiai taip šneka tie, kurie pas mus nesilanko. Kiekvienas aukoja pagal savo galimybes, būkite rami“.
Paskambinus į Kauno arkikatedrą baziliką, buvo gautas panašus atsakymas. „Auka yra aukojama kiekvienoje bažnyčioje. Nėra nustatytas aukos dydis. Yra penktas bažnyčios įsakymas: padėk išlaikyti savo bažnyčią. Tai kiek jūsų galimybės leidžia, tiek ir paaukokite“, – teigia telefonu atsiliepusi moteris.
Anot jos, santuoka tėra vieną kartą gyvenime. „Aš negaliu pasakyti, kiek jūs surinksite pinigų. Bet jei jūs išleidžiate pinigų visiems renginių vedėjams, tai jie be 100 eurų nieko nedaro. Nėra pasakytos sumos, viskas proto ribose“, – sako moteris.
Pasukus į kritikos sulaukusią Vytauto Didžiojo bažnyčią, atsiliepė rektorius kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius. Kunigas patikino, kad nėra jokių nurodytų sumų, o jei reikės – sutuoks ir be jokios aukos.
Algirdas Toliatas: jokių tarifų nėra
Kaip teigia Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas, bažnyčiose nėra jokio nustatyto aukos tarifo. „Žmonės kalba, kad kažkas reketuoja, reikalauja. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, bet iš principo – auka yra auka“, – teigia jis.
Aukodami jaunavedžiai, anot jo, turėtų atminti, kad bažnyčios infrastruktūros išlaikymui reikia pinigų, o vargonininkui reikia sumokėti algą. Tačiau kunigas patikina, kad viskas turi būti proto ribose. „Tai nerašyta taisyklė, kad išlaikome tą erdvę, kurioje visi kartu renkamės.
Pavyzdžiui, visi esame kaimynai, turime kiemą. Kažkas perka gėles, kažkas perka trąšas, laisto gėlės. Skiria savo laiką, o tai, tikriausiai, pats brangiausias dalykas. Ir jeigu kažkas sakys, kad nieko nedarom, tai nieko ir nebus. Tam, kad sukurtume bendrą erdvę, kiekvienas bendruomenės narys turi prisidėti“, – pasakoja A. Toliatas. Neretai, sako jis, žmogus, kuris garsiausiai kritikuoja, mažiausiai nori prisidėti.
„Santuoka turėtų būti krikščionių gyvenimo dalis. Tai namai, bendruomenė, o ne tik graži aplinka ar gražios nuotraukos. Kartais žmonės į bažnyčią ateina tik dėl santuokos, jie nėra praktikuojantys, nori sau pasidaryti gražią šventę. Jie pirmą kartą ateina į bažnyčią ir daugiau ten neateis“, – teigia kunigas.
Anot jo, tada gali kilti nesusipratimų: žmonės nežino, kuo gyvena bendruomenė, ko jai reikia. Net ir tokiu atveju, teigia A. Toliatas, kunigas stengiasi, kad ceremonija būtų įsimintina, nes tai bene svarbiausia diena jaunavedžių gyvenime. „Tačiau jausmas visai kitoks, jei tuos žmones pažįsti, tada tikrai ir jų vardus atsimeni. Jaunavedžiai prieš vestuves pasiūlo nueiti išgerti kavos, susipažinti. Tada atsiranda visai kitoks ryšys“, – pasakoja kunigas.
A. Toliatas pabrėžia, kad už kiekvieną bažnyčią jis atsakyti negali ir nežino, kokia tvarka būna jose. „Kai žmonės manęs paklausia, kiek kainuoja vestuvės, sakau, kad tai auka, prisidėjimas. Galiu tik už save kalbėti ir galiu pasakyti bendrą bažnyčios principą: santuoka, krikštas ir visi kiti patarnavimai yra auka“, – sako kunigas.