„Aš - už susitarimus, kurie realiai įgyvendinami, bet tie, kurie tik deklaracijos, kad nebūtų tik oro virpinimas“, - antradienį BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.
Anot jo, iš pradžių reikia įvertinti valstybės finansines galimybes ir poreikį. Komiteto pirmininkas priminė, kad NSGK ne kartą yra atkreipęs Vyriausybės dėmesį į pasienio apsaugos finansavimą, tačiau kol kas į komiteto raginimus nupirkti naujų ginklų, uniformų nelabai reaguota.
„Bijau, kad galime pasirašyti dokumentą, bet jis bus tik deklaracija, kuri nebus pagrįsta realiomis lėšomis. Kiek kartų kalbėjome apie krašto apsaugą ir nebuvo įgyvendinti tie siekiai“, - tvirtino jis.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas BNS teigė nesąs prieš tokį partijų susitarimą. Toks dokumentas, anot jo, leistų užtikrinti stabilų vidaus reikalų finansavimą. Kita vertus, parlamentaras siūlė paieškoti galimybių glaudžiau bendradarbiauti Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms įsigyjant ginklus, amuniciją pasienio apsaugai.
NSGK narės konservatorės Rasos Juknevičienės nuomone, būtų galima atnaujinti pernai partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir saugumo politikos, tačiau ji pabrėžė, kad skiriant finansavimą pasieniui būtina numatyti, kam tie pinigai bus panaudoti.
„Per daug lengvu keliu nueinama, jei kalbama tik apie finansavimą. Man atrodo, kad reikia sudėlioti, ką mes norime pasiekti tuo finansavimu, kokia kryptimi tas finansavimas bus skiriamas. Kaip ir gynyboje. Kalbėjome, kad turi būti rezervas ruošiamas, įrašėme, kad turi būti tam tikros kryptys kariuomenės finansuojamos - priešlėktuvinė, prieštankinė gynyba ir t.t. Taip ir čia - įrašyti tik skaičius būtų per mažai. Reikia žinoti, dėl ko skiriami tie pinigai“, - BNS sakė politikė.
Kad reikėtų ne naujo partijų susitarimo, o papildyti pernykštį, mano ir opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Anot jo, valstybės finansinė padėtis yra tokia, kad ji vienu negali turėti daug prioritetų.
„Jeigu šiandien politinės partijos pagrindiniu prioritetu yra sutarusios, kad tai yra krašto gynyba, galbūt kalbant apie sienos apsaugą tiesiog reikėtų papildyti jau galiojantį susitarimą ir numatyti papildomus resursus sienos gynybai. Iš esmės tai yra sudedamoji mūsų nacionalinio saugumo dalis“, - BNS antradienį sakė E.Masiulis.
Jo manymu, artėjant Seimo rinkimams politikams bus vis sunkiau susitarti dėl naujų dokumentų.
Pernai politinės partijos sutarė palaipsniui didinti išlaidas krašto apsaugai, kad 2020 metais jos sudarytų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Vidaus reikalų ministras S.Skvernelis pirmadienį per susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite pareiškė, kad siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos išorinės sienos apsaugą ir šalies gyventojų saugumą, reikėtų svarstyti ir apie partijų susitarimą dėl vidaus apsaugos finansavimo.
„Kaip buvo išspręstas klausimas tinkamai, manau, labai oriai ir efektyviai dėl krašto išorinės apsaugos, krašto gynybos, lygiai taip pat turėtų vidaus saugumas tapti prioritetu ir galbūt panašus susitarimas reikalingas dėl veiksmų plano užtikrinant mūsų žmonių saugumą šalies viduje“, - pirmadienį LRT televizijai sakė S.Skvernelis.
Anot jo, moderniomis priemonėmis šiuo metu saugoma tik apie trečdalis Lietuvos išorinės ES sienos, o pasieniečiai turi pasenusią ginkluotę.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį su S.Skverneliu aptarė susiklosčiusią situaciją po to, kai persekiojant įtariamus cigarečių kontrabandininkus, pasienio pareigūnas mirtinai sužalojo 18 metų jaunuolį. D.Grybauskaitė siūlo keisti tarnybinių ginklų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, kad ateityje būtų išvengta tokių tragedijų, šiuos siūlymus palaikė ir vidaus reikalų ministras.
18-metis Alytaus gyventojas Edgaras Balčius buvo nušautas praėjusio ketvirtadienio rytą, pasienyje su Baltarusija ties Druskininkais persekiojant du įtariamų kontrabandininkų automobilius. Vieną iš automobilių sulaikius Leipalingyje, ant galinės sėdynės rastas sužeistasis, jis vėliau mirė ligoninėje.