Vyriausybei trauktis jau nebėra kur, delsti taip pat, nes dabar kiekviena pradelsta diena ko gero tik prastins valstiečių žaliųjų valdžios, taip pat ir vyriausybės įvaizdį, žmonės bruzdės, o rinkimai, kuriuos visus, Ramūnas Karbauskis pažadėjo, valstiečiai laimės, vis arčiau, todėl premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad vyriausybė nusprendė sudaryti komisiją Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti.
Numatyta, kad projektas iki kovo 10 dienos bus pateiktas Seimui. Į komisiją turėtų būti deleguoti ir partijų atstovai, konservatoriai pranešė, kad nedalyvaus, nes taip esą vyriausybė nori nepradėti derybų su streikuojančiais mokytojais ir bet kokias diskusijas nukelti į kitus metus. Dėl to paties konservatoriai priešinasi ir 2019 m. biudžeto priėmimui, kuris numatytas kitą savaitę, antradienį. Pasak Seimo opozicijos, ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų fondas paliekamas skursti, nes mokesčių reforma, kuri numatyta 2019 m. biudžete, atima pinigus iš viešojo sektoriaus – 300 mln. Finansų ministras Vilius Šapoka „Savaitėje“.
– Pone ministre, nors posto neteko švietimo ministrė, bet ant pinigų maišo sėdite jūs, tai jūs nedavėte jai pinigų, kad ji galėtų ką nors pažadėti mokytojams. Vadinasi, prie dabartinio chaoso, kaip ten bebūtų, esate ir jūs prisidėjęs. Prisiimate atsakomybę?
V. Šapoka: Turbūt tą patį galėtų pasakyti kiekvienas kitas ministras, kad V. Šapoka nedavė pinigų. Kuomet Seime svarstomas biudžetas, žinoma, paleidžiama begalės „ančių“ į visas puses. Ir, kalbant apie švietimo sritį, tai yra ta sritis, kur augimas yra vienas iš didžiausių. Švietimo srityje finansavimas kitiems metams didėja 190 milijonų eurų. Didžioji šios sumos dalis yra skirta būtent atlyginimų didinimui.
– Tai, pone ministre, jūs duodate arti 200 mln., o žmonės streikuoja. Tai kaip reikia duoti pinigus, kad jie nesuprastų, kad gauna padidėjimą? Kas čia yra?
V. Šapoka: Aš manau, kad čia yra bandoma pažadinti, ką pavadinčiau, Marxo šmėkla, kuomet yra priešinamos skirtingos visuomenės grupės ir iš tikrųjų bandoma sukelti chaosą. Šitas procesas tikrai neramina, nes jeigu vien pasižiūrėjus, kaip šiemet augo viešojo sektoriaus atlyginimai, jie auga sparčiau ir viršija privataus sektoriaus atlyginimus, tą patį numatome kitais metais. Tai šioje vietoje manau, kad vieną kartą reikia pasakyti, sustokime, nusiraminkime, nes faktai rodo ką kitą, nei kad bandoma juos įpiršti.
– Bet dabar mokytojai už pamoką gauna 5 eurus, jūsų manymu, ar tai yra vis dėlto tinkamas atlyginimas, nes, na, žiūrėkite, santechnikas už pusvalandį gauna 30 eurų, kirpėjas už valandą 50 eurų, o jeigu nori padaryti, na, tarkime, su tuo susidūriau, miego tyrimo sutrikimą 200 eurų.
V. Šapoka: Vėlgi, aš manau, kad nereikia priešinti skirtingų profesijų žmonių dėl to, kad kiekvieno darbas yra svarbus, ypač svarbus yra mokytojų darbas, mokytojų nusiteikimas. Ir šioje vietoje mes matome, kad dabartinė sistema, kuri ilgus metus galiojo Lietuvoje, veikia prastai. Ir atspindys, rezultatas yra labai aiškus – mūsų mokinių, mūsų jaunimo mokymosi rezultatai yra prasti.
– Jūs kalbate apie ugdymo kokybę?
V. Šapoka: Taip, žinoma, ir kai mes palyginame save su kitomis šalimis ir matome, jog nepaisant to, kad švietimo sričiai yra skiriama kai kuriais atvejais, net daugiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje, tai matosi, jog vis dėlto ne piniguose yra problema, o sistema yra neefektyvi. O kuomet vyksta bet koks pokytis, žinoma, kad yra neaiškumų ir tą matome, kad ir oponentai, ir taip pat iš savivaldybės, ir bendruomenių įvairių, gali lengvai manipuliuoti. Kuomet prisijungia prie tokio pobūdžio retorikos opozicija, mes matome vienintelį tikslą – tam, kad biudžetas būtų nepriimtas ir iš esmės griūtų vyriausybė.
– Švietimo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša po susitikimo su prezidente sakė, kad stengsis per biudžeto priėmimą Seime jį pakoreguoti, numatant pedagogų algų augimą. Ir jisai netgi žinot, sako, aš pacituosiu, „pataisos bus ir įstatyminės, ir kartu bus finansiniai tam tikri įdėjimai, nors vyriausybė nebuvo planavusi 2019 metais to padaryti“. Jūs suprantate, kad tai yra viešas pažadas Seimo komiteto pirmininko, ką galvojate?
V. Šapoka: Paskutinę akimirką bandyti padidinti valstybės biudžeto išlaidas milžiniška suma reiškia, na, vėlgi vieną dalyką – tokiu atveju mes, jeigu nėra pajamų šaltinio, o dažniausiai, kai Seimo nariai siūlo, jie nenurodo šaltinių, tai tokiu atveju mes pažeistume Konstitucinį įstatymą dėl fiskalinės drausmės, mes pažeistume tarptautinius Europos Sąjungos įsipareigojimus. Kažkuriuo momentu kitais metais pavasarį Europos Komisija ir kiti formatai mums nurodys sutvarkyti situaciją. Jeigu mes jos netaisysime, mums grės didžiulės baudos, ir mes atsidursime tokioje situacijoje, kaip šiuo metu yra Italijoje.
– Ministre, tai, ką dabar aš iš jūsų girdžiu, tai reiškia, kad tai, ką pažadėjo E. Jovaiša, neturi pagrindo? Jūs neketinate nusileisti ir įdėti papildomus pinigus, kaip jis žada 2019 m. biudžete, nors jie ten nebuvo numatyti?
V. Šapoka: Aš nesu detaliai susipažinęs su gerbiamo E. Jovaišos pasiūlymu, tai ekspromtu nepakomentuosiu, bet, jeigu bus pasiūlymas tiesiog padidinti išlaidas, aš jam nepritarsiu.
– Ne vien tik opozicija tą sako, tą sako ir kai kurie ekonomistai, kad jūsų ta finansų reforma nebus sėkminga, nes tai, ko jūs siekiate, tas jūsų šūkis „milijardas – milijonui“, yra labiau rinkiminis, nes jūs padalinate mažas sumas daugumai, užuot ėmėsi tikrų reformų ir jas pradėję finansuoti.
V. Šapoka: Tai šiuo atveju Lietuvos mokestinę pertvarką, kaip struktūrinę reformą, orientuotą ne tik į dabartį, bet ir į ilgalaikius tikslus, kad tai padės tapti konkurencingais ir leis mums sumažinti Lietuvoje nedarbą, leis pritraukti investicijų, tą patvirtino tiek TVF, tiek EK, tiek ESBO, tiek euro grupė. Iš esmės visos pagrindinės tarptautinės finansų institucijos patvirtino, kad ši reforma iš tikrųjų yra teisinga, ir kad Lietuvai atneš naudos. Tai, manau, kad raginimai atšaukinėti reformas, skatina ne tik investuotojų nepasitikėjimą, bet ir mūsų pačių, lietuvių, mūsų piliečių nepasitikėjimą valstybe. Dabartinėje geopolitinėje aplinkoje kurti nepatikimos, besiblaškančios valstybės įvaizdį, aš manau, kad mažų mažiausiai neatsakinga.
– Jūs nebijote to, kad jau dabar prie jūsų ministerijos ateis mitinguojantys, profsąjungų atvesti žmonės ir jau nebe mokytojai, bet ir visų kitų profsąjungų? Ką jūs jiems tada pasakysite? Pakentėkite tuos trejus metus, nes visos tarptautinės organizacijos pripažino, kad mūsų reforma teisinga?
V. Šapoka: Na, aš tikrai nereaguosiu emociškai, nes finansų ministras neturi prabangos reaguoti emociškai, ir tikrai negaliu į biudžetą įdėti emocijos. Ir šitoje vietoje reikia labai subalansuoti visus tikslus, nes aš turiu girdėti ne tik tuos, kurie labiausiai, garsiausiai šaukia. O jeigu mes klausysime tiesiog visų, kas garsiausiai rėkia, mes niekuomet neturėsime biudžeto. Aš manau, kad tie žingsniai, kurie buvo padaryti, kad būtina kompleksiškai peržiūrėti visą viešąjį sektorių, atlyginimus, jų apkrovimą, skirtingas sistemas, kur yra efektyvu, kur neefektyvu, yra sudaryta šiuo metu darbo grupė, įtraukiant kuo platesnį ratą ir pačių profsąjungų, ir savivaldos, vyriausybės, kitų organizacijų tam, kad sudėliotų labai aiškų planą, kaip turi keistis viešasis sektorius, kaip turi keistis atlyginimai ir kaip padaryti taip, kad mūsų viešasis sektorius tikrai būtų tvarus.
– Kitaip sakant, jūs siūlote sulaukti tos darbo grupės išvadų. Ačiū, pone ministre.