Įstatymas numato, kad, atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.
Rugsėjo 1 d. taip pat įsigaliojo Nacionalinio saugumo pagrindų ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų pakeitimai, kuriais nuspręsta sukurti teisinius pagrindus mišrios kariuomenės modeliui įtvirtinti – kariuomenės vienetai bus komplektuojami profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatyta, kad „Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius.“
Pagal įstatymą, parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.
Karo prievolės įstatymo ir lydinčių įstatymų pataisas Seimas priėmė šių metų birželio 16 d.