Jaunuolis „Delfi“ pasakojo, kad problemos su sveikata prasidėjo maždaug prieš šešerius metus. Jis įtaria, kad stuburo trauma galėjo atsirasti dėl žaisto futbolo.
„Prieš šešerius metus man buvo nustatyta išvarža. Kai prieš tris mėnesius pašaukė tarnauti, Panevėžyje parodžiau visus dokumentus dėl sveikatos. Atsakingi asmenys pasakė, kad išvarža jau seniai buvo, todėl esu tinkamas tarnauti. Tačiau prieš pusantro mėnesio man reikėjo iš naujo pasidaryti magnetinį rezonansą ir daktarai nustatė dar daugiau bėdų. Ne tik stuburo išvaržą, bet ir trūkusį diską, kuris spaudžia nervinę ląstelę“, – aiškino jis.
Visą gautą informaciją Dovydas pateikė vietos, kurioje tarnauja, kariuomenės med. punktui, vėliau jį nusiuntė į Kauną. Šauktinio teigimu, ten net nebuvo kreipiama išvis jokio dėmesio į jo negalavimus.
„Pamačiau, kad požiūris labai atmestinas. Mano tarnyba dabar yra tokia, kad aš nieko nedarau ir tiesiog stebiu. Gaunu nuo skausmo tablečių, kurios niekuo nepadeda, ir jiems nei šilta, nei šalta. Tiesiog vienodai rodo, kad aš kankinuosi“, – guodėsi jaunuolis.
Vaikinas šiuo metu tarnauja Šilalės r., Pajūrio miestelyje, kur, kaip pats sako, nieko neveikia, tik valgo ir miega bei stebi, kaip vyksta mokymai: „Nelogiška man čia sėdėti“.
Nedalyvauja pratybose
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Laimis Bratikas „Delfi“ informavo, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos j. eil. D. A. tarnybą Motorizuotosios pėstininkų brigadoje „Žemaitija“ pradėjo praėjusiųjų metų gruodžio pradžioje.
„Po tam tikro laiko karys informavo apie skausmus juosmeninės dalies nugaros srityje, buvo apžiūrėtas dalinio medicinos punkte, o vėliau konsultuotas specialistų. Taip pat iš karto buvo priimtas sprendimas dėl fizinio krūvio ribojimo kariui t. y. karys nedalyvauja savo vieneto pratybose.
Tarnybos metu karys konsultuotas neurologo, neurochirurgo. Medikų nuomone, šiuo metu chirurginis gydymas nereikalingas ir pateikta rekomendacija gydytis vaistais, vykdyti reabilitaciją ir riboti fizinius krūvius“, – tikino jis.
Atstovo teigimu, nepasikeitus situacijai ar pablogėjus, karys turi galimybę vėl kreiptis į gydytoją batalione ir būtų papildomai siunčiamas konsultacijoms į Karo medicinos centrą ar civilines asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
L. Bratikas taip pat nurodė, kad pagal įstatymą, jeigu karo prievolininkui, šiuo atveju Nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariui (toliau – NPPKT), tarnybos metu atsiranda arba išaiškėja naujų sveikatos sutrikimų, kurie nebuvo vertinti karinės medicinos ekspertizės metu ir gali turėti įtakos tinkamumui tarnybai, jam inicijuojama pakartotinė karinė medicinos ekspertizė, kurios metu iš naujo įvertinama asmens sveikatos būklė ir sprendžiama ar asmuo gali tęsti tarnybą.
„Jeigu NPPKT metu sutriko kario sveikata ir jam vis dar reikalingas gydymas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tęsiamas krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose, apmokant už sveikatos priežiūros paslaugas iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų. Pabaigus gydymą bus sprendžiama pakartotinai dėl kario tinkamumo tęsti tarnybą“, – aiškino specialistas.
„Delfi“ primena, kad devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.
Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
