Ugnius savo pavardę išvydo šauktinių sąraše. Deja, tai 23 metų vaikino nepradžiugino.
Ugnius jau yra baigęs bakalauro studijas. Dabar kuriasi karjerą – dirba finansų srityje. Taip pat yra paėmęs paskolą butui ir automobiliui. Jaunuolis tikina, kad dėl finansinių įsipareigojimų ir kuriamos karjeros tarnyba kariuomenėje sugriautų jo gyvenimą.
„Tiesiog protu nesuvokiama tai, ką siūlo valstybė už tai, kad aš eičiau tarnauti. Jie man siūlo 200 keliasdešimt eurų per mėnesį už tai, kad atsisakyčiau visa to, ką turiu ir, negana to, dar turiu kažkaip dengti savo kreditus“, – LNK žinioms aiškino Ugnius.
Vaikinas pabrėžia, kad nėra prieš šaukimą į kariuomenę. Anot jaunuolio, norint, kad jaunimas atliktų konstitucinę pareigą tėvynei, turėtų būti įvestas visuotinis šaukimas.
Nors šauktinių sąrašuose Ugnius jau yra, jis neplanuoja tarnauti kariuomenėje.
„Aš planuoju mokėti baudas, gauti teistumą ir neiti tarnauti į kariuomenę. Gal nėra mano nuomonė populiari, aš neleisiu, kad kažkas griautų mano gyvenimą. Jeigu valstybei reikia žmonių, kurie turėtų baustumą, gerai, aš jį gausiu“, – atviravo Ugnius.
Jaunimo atstovai tikina, kad loterijos principo šaukiant į kariuomenę turi būti atsisakyta, nes tai įneša daug nežinomybės į jauno žmogaus gyvenimą.
„Pagrindinis siūlymas yra pagaliau įtvirtinti visuotinį šaukimą. Dabartinis loterijos principas netenkina jaunų žmonių, nesuteikia absoliučiai jokio aiškumo.
Turėtų būti aiškus sprendimas, kad, tarkime, pabaigia mokyklą ir visi, kurie gali tarnauti, atlieka 9 mėnesių tarnybą“, – siūlė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Domantas Katelė.
Krašto apsaugos ministras metų pradžioje pristatė reformą, kuria siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų trumpiau – pusmetį, tačiau būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų išaugtų iki 5 tūkst. per metus.
Tiesa, premjerė I. Šimonytė, išgirdusi tokius pareiškimus, atšovė, kad šis klausimas Vyriausybėje dar nėra svarstytas, tad diskutuoti apie tai per anksti.
„Teisingai sakė Premjerė, kad tai Vyriausybėje dar nesvarstyta, nes svarstysime tuo metu, kai bus ne tik pristatyta, bet ir parengti reikalingi įstatymo pakeitimai“, – komentavo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Iš viso į 9 mėnesius trunkančią tarnybą planuojama pašaukti apie 3 tūkst. 800 jaunuolių. Pirmiausia šaukimų sulauks jau buvusieji sąraše jau 2022 metais. Toliau eilės tvarka eis į sąrašą įtraukti nauji karo prievolininkai. Tiesa, šiemet į kariuomenę nebuvo šaukiami dar besimokantys studentai.
„Labai svarbu, kad jaunuolis, pamatęs save sąraše, paskaitytų ir pasižiūrėtų, kokie nurodymai jam duoti. Prie jo pavardės yra duotas nurodymas kažką padaryti: ar skubiai susisiekti – reiškia, kuo skubiau susisiekti, jeigu yra pateiktas nurodymas pateikti kontaktinius duomenis ir data, tai iki to laiko susisiekti su nurodytu karo prievolės padaliniu ir pateikti reikiamą informaciją“, – patarė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Kasmet didelė šauktinių dalis nuo tarnybos yra atleidžiami dėl sveikatos problemų.
„Tie tinkamumo rodikliai nėra patys geriausi. Kiekvienais metais daugiau negu pusė karo prievolininkų pripažįstami netinkamais atlikti tarnybą ir tai lemia šaukiamųjų sąrašo ilgį: kuo daugiau šaukimui netinkamų, tuo sąrašas ilgesnis“, – komentavo A. Balčiūnas.
Skelbiant šauktinių sąrašus neišvengta ir nesklandumų.
Krašto apsaugos ministerijos trečiadienio vakarą paskelbti sąrašų šablonai suglumino ne vieną jaunuolį. Tiesa, vėliau jie tapo nepasiekiami.
„Negaliu paaiškinti techninių dalykų. Galiu pasakyti, kad tas sąrašas, kuris yra šiandien, ir yra tas tikrasis sąrašas“, – patikino A. Anušauskas.
Pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pabaigoje. Paskutinių – gruodžio pradžioje.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį.
Visą LNK žinių reportažą galite pamatyti čia: