Vienbalsiai nuspręsta, kad prieš priimant galutinį sprendimą turi būti parengtos detalios ekspertų išvados dėl šių skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimo.
Panaikinus skulptūrų teisinę apsaugą, atsiveria kelias jas nukelti, restauruoti ir pergabenti į kitą vietą.
„Aš manau, kad tai yra trypčiojimas vietoje nesiryžtant priimti sprendimo", - po posėdžio sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Posėdyje dalyvavusių komisijos narių ir interesantų nuomonės dėl Žaliojo tilto skulptūrų išsiskyrė. Mokslų akademijos Matematikos instituto mokslinis bendradarbis Vytautas Steponėnas teigė, kad Žaliojo tilto skulptūros nebuvo atvežtos iš Maskvos, jas sukūrė lietuvių autoriai, todėl ir paminklą būtų galima traktuoti kaip lietuvių tautos praeities dalį.
„Manęs simboliai absoliučiai nedomina, nei sovietiniai nei fašistiniai. Mes, lietuviai, tuomet buvome apvilkti į tą rūbą, ir turime tai gerbti", - sakė V. Steponėnas.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė pernai teigė, kad jei bus nuspręsta Žaliojo tilto skulptūras išbraukti iš saugomų kultūros vertybių registro, ką toliau su jomis daryti turės nutarti Vilniaus miesto savivaldybė.
Meno istoriko Aleksandro Puidoko nuomone, Žaliojo tilto skulptūrų grupės pagamintos profesionaliai, jos turi išlikti, bet jas reikia iškelti į kitas vietas, nes šios ant tilto esančios skulptūros primena skaudžius atsiminimus, susijusius su sovietine praeitimi.
A.Puidokas nemano, kad skulptūrų vieta Grūto parke, kurį pavadino komercine įmone, neturinčia nieko bendra su istorijos pagerbimu.
Tiltas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 1997 m. gruodžio 31 d. Skulptūrų grupės "Mokslo jaunimas", "Taikos sargyboje", "Pramonė ir statybos" bei "Žemės ūkis" ant tilto buvo pastatytos 1952 m. Prie kiekvienos skulptūros yra lentelės su trumpa informacija apie kūrinį ir jo autorių, taip pat aiškinamoji lentelė apie sovietų režimo nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje.
ELTA primena, kad kultūros ministras Šarūnas Birutis lapkritį pasirašė įsakymą, kuriuo sovietine ar nacistine simbolika pažymėti objektai nebūtų įtraukiami į Kultūros vertybių registrą, o dėl jau jame esančio reikalingumo sprendžia Kultūros paveldo departamentas. Paties departamento vadovybė laikosi nuomonės, kad okupacine arba fašistine simbolika pažymėti paminklai nėra vertingi.
Pagal ministro įsakymą, paveldosaugininkai nutarė, kad Kaune daugiau kaip šešis dešimtmečius ant Vytauto Didžiojo tilto buvusi sovietinė simbolika gali būti pašalinta. Penkiakampės žvaigždės, pjautuvai ir kūjai, sovietiniai herbai iki šiol saugoti kaip vertingi tilto elementai.
Kultūros paveldo centras išvadas dėl Žaliojo tilto skulptūrų žada per porą savaičių
Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas išvadas dėl sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų žada pateikti porą porą savaičių.
Tai V.Kačinskas sakė po to, kai jo vadovaujamos institucijos specialistams antradienį pavesta įvertinti skulptūrų menines savybes. Išvados bus svarbios sprendžiant, ar skulptūros gali būti nukeltos nuo tilto.
„Man atrodo pavyks greitai, kadangi viskas yra ant nosies, niekur važiuoti nereikia, reikia tik surasti menotyrininkų, kurių žinios atitiks tai, ką jie vertins. Parengti dokumentus mums užtruks, turbūt, porą savaičių, mums daugiau laiko Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė ir neduos“, - BNS antradienį sakė V.Kačinskas.
Centro direktorius mano, kad Žaliojo tilto skulptūros turėtų būti išbrauktas iš Kultūros paveldo registro, tačiau siūlo jas ant Žaliojo tilto palikti, prieš tai sukūrus instaliaciją, kuri „truputį pasišaipytų ir iš skulptūrų, ir iš to laikotarpio“.
Kultūros paveldo departamente antradienį posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pavedė specialistams įvertinti sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų menines savybes. Taip sprendimas dėl Žaliojo tilto skulptūrų išbraukimo iš Kultūros vertybių registro nukeltas bent iki kito tarybos posėdžio.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.