Teismas, įvertinęs Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo ir atsižvelgęs į sveikatos specialistų rekomendacijas, didelės apimties bylą, kurioje labai daug proceso dalyvių, nagrinės Mykolo Romerio universitete, kurio didžiojoje auditorijoje telpa iki 400 asmenų.
„Teismas privalo užtikrinti ne tik teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą, bet ir ribojimų bei rekomendacijų, susijusių su apsauga nuo COVID-19 ligos, laikymąsi teismo posėdžių metu. Teisme saugiai nagrinėti tokios apimties bylos neturime galimybių, todėl džiaugiamės Mykolo Romerio universiteto suteikta galimybe bylą nagrinėti universiteto patalpose, – teigė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas. – Universitete ne tik bus išlaikomi reikiami atstumai tarp proceso dalyvių, bet ir bus galima pasinaudoti kitomis patalpomis, kuriose procesą stebės žurnalistai ir kiti byla besidomintys asmenys.“
Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl COVID-19 situacijos šalyje asmenims, kuriems dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, rekomenduotina į teismo posėdžius nevykti. Visa informacija apie teismo procesą bus skelbiama viešai.
Nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. byloje numatytas 20-ies teismo posėdžių grafikas: rugsėjo 15, 16, 17, 29, 30 d., spalio 1, 13, 14, 27, 28, 29 d., lapkričio 10, 11, 12, 24, 25, 26 d., gruodžio 8, 9, 15 d.
Posėdžiai vyks visą dieną nuo 9.00 val., išskyrus pirmąjį posėdį, vyksiantį rugsėjo 15 d., jo pradžia – 10.00 val., informuoja teismas.
Dėl didelio byloje dalyvaujančių asmenų skaičiaus ir taikomų ribojimų dėl COVID-19 norinčius atvykti byla besidominčius asmenis (ne proceso dalyvius) į teismo posėdžius teismas kviečia registruotis elektroniniu būdu. Registravimosi anketas rasite paspaudę šią nuorodą arba teismo puslapyje www.apeliacinis.lt.
Baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nuteisti 67 asmenys, juos gina daugiau kaip 100 advokatų. Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai.
Bylą nagrinės teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus. Atsižvelgiant į bylos apimtį, proceso dalyvių skaičių, prognozuojamą bylos nagrinėjimo trukmę ir siekiant užtikrinti sklandų teisėjų kolegijos darbą, šią bylą nagrinėti atsargine teisėja paskirta Egidija Tamošiūnienė.
Jau antroji byla
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta Sausio 13-osios bylos medžiaga buvo suskaitmeninta. Toks sprendimas buvo priimtas ne tik siekiant palengvinti proceso eigą, bet ir dėl to, kad šie dokumentai turi didžiulę istorinę vertę. Pagalbos sulaukta iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo, kuriame buvo sėkmingai restauruota daugiau nei pusantro tūkstančio įvairių itin prastos būklės archyvinių dokumentų.
Sausio 13-osios įvykiai jau buvo nagrinėti Lietuvos teismuose – dar 1999 m. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų. Tada kalėti buvo nuteisti Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S. Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.
Šioje byloje nustatytas aplinkybes galite perskaityti teismų priimtuose dokumentuose: Pirmosios instancijos teismo nuosprendį rasite paspaudę šią nuorodą.
Vėliau apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį pakeitė, jį galite perskaityti paspaudę čia.
Dar kartą nuosprendis buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – galutinį ir neskundžiamą nuosprendį galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
Sausio 13-osios bylos įvykiai pasiekė ir Europos Žmogaus Teisių Teismą. Šio teismo priimtą Lietuvai labai svarbų sprendimą galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
Reaguodama į Lietuvoje vykstantį Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas už akių yra inicijavęs baudžiamąsias bylas dėl esą nepagrįsto Rusijos piliečių persekiojimo Lietuvos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams. Lietuva šį procesą vertina kaip bandymą neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius pareigūnus, taip pat Rusijoje iškeltomis bylomis siekiama klaidinti visuomenę, nes yra skleidžiama melaginga informacija.