Trečiadienio vakarą sulaikytas 45 metų J. Melas penktadienį iš Vilniaus apskrities policijos komisariato areštinės buvo atvežtas į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Čia ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir ilgą laiką Lietuvos teisėsaugai nepasiekiamą įtariamąjį leido suimti dviem mėnesiams, nors prokurorai prašė jį įkalinti mėnesiu ilgiau.
Prašydamas suimti įtariamąjį prokuroras Gintautas Paškevičius teisme pažymėjo, kad jis gali bėgti ar slėptis nuo pareigūnų ir teismo.
Sausio įvykių byloje sulaikytas J. Melas tebuvo tik vykdytojas, ėjęs leitenanto pareigas.
DELFI žiniomis, įtariamasis prisipažino dalyvavęs Sausio įvykiuose - Šiaurės miestelyje tarnavęs J. Melas aiškino, kad per Sausio įvykius buvo prie Televizijos bokšto ir iš tanko paleido tris šūvius. Tiesa, šaudmenys, kuriais buvo šauta, esą buvo tušti.
„Aš tik vykdžiau įsakymus“, - sakė jis.
Be to, Kaliningrade gyvenantis vyras teigė, kad jau metus turėjo Lietuvos vizą ir ne kartą buvo atvykęs į Lietuvą. Šią savaitę jis buvo atvažiavęs į Kauną, kur apsipirko ir važiavo namo, bet buvo sulaikytas.
Jis stebėjosi, kad nieko nežinojo apie jam už akių pareikštus įtarimus, taip pat net neįtarė, jog yra ieškomas kaip įtariamasis.
J. Melas tyrėjams aiškino, kad į Lietuvą važiuodavo kaip turistas kartą per mėnesį ir nė karto neužkliuvo nei muitinės, nei pasienio pareigūnams.
Teisme svarstant, ar skirti suėmimą, J. Melas neprieštaravo, kad būtų laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tačiau prašė kaip įmanoma greičiau užbaigti procesą. Jis aiškino, kad serga ir nuolat turi vartoti vaistus.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras G. Paškevičius sakė, kad J. Melui suėmimą teismas buvo skyręs dar praėjusių metų rugsėjį, jis pasienyje buvo sulaikytas pagal Lietuvoje paskelbtą paiešką, o ne pagal Europos arešto orderį, nors jis taip pat įtariamajam buvo išduotas.
Kol kas neaišku, ar J. Melas nevykdavo į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes, kuriose jį buvo galima sulaikyti pagal Vilniaus teismo išduotą Europos arešto orderį.
Pasak prokuroro, J. Melui pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, už tai jam gresia net įkalinimas iki gyvos galvos.
„Jam įteiktas įtarimas, jo apimtis gana didelė – apie 35 lapai, jis turės teisę duoti parodymus, manau, jo pasakojimas tyrimą palengvins“, – sakė G. Paškevičius.
Jis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenėje tarnavęs leitenantas jau yra išėjęs į atsargą.
Prokuroras patvirtino, kad su sulaikytu įtariamuoju panoro susitikti Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai, jiems toks leidimas buvo duotas. „Mano žiniomis, toks susitikimas jau įvyko“, – sakė G. Paškevičius.
Jis pripažino, kad J. Melas galėjo nežinoti, jog yra ieškomas kaip įtariamasis Sausio įvykių byloje – prokurorai visą informaciją apie įtariamiesiems už akių pareikštus įtarimus išsiųsdavo Rusijos generalinei prokuratūrai, iš kurios net negaudavo atsakymų, ar ši informacija yra pateikta Lietuvos ieškomiems asmenims.
Byloje dėl Sausio įvykių ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais prokurorai yra pripažinę 79 asmenis iš Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Jiems pareikšti įtarimai dėl galimo tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, draudžiamos karo atakos prieš civilius ir uždraustų karo priemonių naudojimo.
J. Melo ir kitų įtariamųjų Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylose baudžiamasis persekiojimas tapo įmanomas po šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pateiktų ir vėliau priimtų Baudžiamojo kodekso pataisų.
Jomis buvo peržiūrėta ir su tarptautinės teisės normomis suderinta nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų samprata, išplėsti asmenų, kurie galės būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus, ratą ir jų baudžiamosios atsakomybės ribas.
Įtariamiesiems teismas yra skyręs suėmimą, jų sulaikymui yra išduoti Europos arešto orderiai.
Generalinė prokuratūra yra pranešusi, kad per paskutiniuosius trejus metus į užsienio valstybes išsiųsta beveik 100 teisinės pagalbos prašymų, išanalizuota keli tūkstančiai vaizdo dokumentų, apklausta beveik 300 liudytojų, atlikti kiti Baudžiamojo proceso kodekse numatyti veiksmai. Šiuo metu bylą dėl karinių veiksmų Lietuvoje 1991 m. sausį, kai buvo nužudyta 14 civilių, 31 - sunkiai sutrikdyta sveikata ir daugiau nei 1000 žmonių buvo kitaip sužaloti, sudaro per 700 tomų medžiagos.