Tai, kad J.Melis samdosi du naujus advokatus, BNS patvirtino jo buvę gynėjai – pirmasis valstybės paskirtas advokatas Anatolijus Svila bei pastaruoju metu įtariamajam atstovavęs Vytautas Savčiukas.
Pasak V.Savčiuko, įtariamąjam atstovaus Galina Kadanovskaja, anksčiau dirbusi milicijos tardytoja, ir jos advokatų kontoros partneris Bogdanas Chranovskis. Pasak advokato, J.Melis jam paaiškino, kad gynybą keisti pageidavo jo žmona.
„Aš pats už gynybą buvau paprašęs 5000 litų, jis paskaičiavo, kad išeina keturios mėnesinės pensijos“, - tvirtino buvęs V.Melio gynėjas.
Jis taip pat tikino, jog būtų ėmęsis bylos ne dėl pinigų, o „iš idėjos“.
„Aš jam sakiau - tu esi tankistas, aš esu tankistas, taip pat leitenantas, tik atsargos. Juo labiau ir jis, ir aš gvardijoje Sovecke tarnavau“, - pasakojo V.Savčiukas.
Advokatas taip pat patvirtino, jog šiuo metu apie 25 tūkst. rublių (apie 1750 litų) valstybinę pensiją gaunančiam J.Meliui Rusijos diplomatinės tarnybos pervedė 500 litų tik „maistui ir cigaretėms“, tačiau finansinės paramos samdytis advokatams nesiūlė.
Pasak teisininko, viena visuomeninė organizacija siūlė visiškai apmokėti jo teikiamas paslaugas J.Meliui, taip pat Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje siūlė advokatų iš Rusijos pagalbą. Pastaruoju siūlymu nepasinaudota, mat teisės aktai numato, kad Lietuvoje vykstančiuose teisiniuose procesuose ginamajam atstovaujantis advokatas privalo mokėti lietuvių kalbą, taip pat turėtų tarptautinę akreditaciją, būtų įtrauktas į Europos sąjungos advokatų registrą. Tad pasirinkti du nauji gynėjai iš Lietuvos.
Beje, advokatės Galinos Kadanovskajos tėvas - 1917-aisiais gimęs II pasaulinio karo veteranas, buvęs MGB tardymo dalies poskyrio vyriausiasis tardytojas leitenantas Aleksandras Kardanovskis. Jis prieš kelerius metus buvo teisiamas dėl to, kad kad 1949 metais priėmė sprendimus dėl civilių asmenų trėmimo. Kauno apygardos teismas pernai gegužę jį išteisino.
Tuo metu Karaliaučiaus žiniasklaida praneša, kad Lietuvoje suimtam J.Meliui palaikyti kitą savaitę planuojama protesto akcija prie Lietuvos konsulato, renkami pinigai advokatams ir užstatui.
Pranešama, kad akcijos organizatoriai - Rusijos liberalų demokratų partijos regioninis skyrius, taip pat „ Didžiojo tėvynės karo dalyvių ir Karaliaučiaus srities karinių pajėgų laivyno sąjunga“, Karaliaučiaus musulmonų asociacija, organizacijos „Karinė brolija“ vietinis skyrius, taip pat ir pati J.Melio sutuoktinė Nadežda Mel.
Jie, kaip pranešama, Lietuvos respublikos konsului Vaclavui Stankevičiui įteiks peticiją, kuria bus reikalaujama, kad „Jurijus Melis turi būti nedelsiant paleistas ir sklandžiai palydėtas namo į Karaliaučių“. Taip pat primenama, kad buvusiam Sovietų Sąjungos pareigūnui, dabar – pensininkui diagnozuota sunki diabeto forma.
Rusijos naujienų portalai taip pat užsimena, kad „patyrusio lietuvių advokato“ paslaugos šiame etape įvertintos 15 tūkst. eurų (apie 50 tūkst. litų). Esą, taip pat svarstoma paleidimo už užstatą galimybė, tam renkamos lėšos.
V.Savčiukas BNS sakė netikintis, kad buvusiam ginamajam teismas pasibaigus dabar galiojančiam dviejų mėnesių suėmimui galėtų pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę – paleidimą už užstatą.
„Tai galėtų būti svarstoma nebent praėjus pusei metų po suėmimo“, - nuomonę pateikė advokatas.
Kaip BNS tvirtino Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius, įstatymai numato, kad kardomoji priemonė gali būti pratęsta iki 18 mėnesių. Dabartinis įtariamojo suėmimo terminas baigsis gegužės viduryje, tuomet teismas spręs, ar suėmimą pratęsti.
„Kažkas renka pinigus, parašus peticijai – visi užsiima savo veikla. O mes neturime nei prašymų, nei buvo apskųsta (kardomoji priemonė). Be abejo, teismo bus prašoma (kardomosios priemonės) pratęsimo“, - BNS sakė ikiteisminį tyrimą Sausio 13-osios byloje kuruojantis prokuroras.
Įtariamas J.Melis kaltinamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.