Mokslininkas tikina, kad šalnų reiktų tikėtis kitos savaitės pabaigoje, o jas lydės gausesni krituliai. Tačiau čia pat priduria, kad būsimi krituliai nebūtinai bus lietūs.
Šeštadienį - rekordiniai karščiai
Šeštadienį Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologai šeštadienį žada saulėtus orus, baltų debesų kamuoliukai atsiras tik popietę. Pietiniuose ir vakariniuose rajonuose kamuoliniai lietaus debesys formuosis sparčiau nei kituose vietovėse.
Maždaug nuo 15 valandos iš kai kurių debesų pradės lyti. Intensyvesni trumpi lietūs išplis po Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Klaipėdos apskritis, čia vietomis žaibuos bei griaudės. Vilniaus, Kauno ir Telšių regionuose lietaus gali kliūti vakarėjant. Pūs vidutinio stiprumo nepastovios krypties vėjas, praslenkant galingesniems debesims tikėtinas vėjo sustiprėjimas iki 15-18 m/s.
Temperatūra šią dieną daug kur šoktelės iki 26-28 laipsnių šilumos, Telšių ir Utenos apskrityse vietomis bus fiksuojami 24-25 laipsniai. Lazdijų, Druskininkų, Varėnos rajonuose termometrai turėtų rodyti apie 29 laipsnius. Lietuvoje tokios karštos balandžio 27-os dar nebuvo.
Sekmadienį per pietvakarinę Lietuvos dalį nusidrieks lietaus debesų juosta. Palis įkyriau, ypač Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Drėgmės sulauks ir Vilniaus, Kauno, Telšių, Klaipėdos regionai, tik čia labiau vyraus trumpalaikio pobūdžio lietūs. Tai vienur, tai kitur trankysis perkūnija. Šiaurės rytinėje šalies pusėje debesuotumas pastoviai kaitaliosis, tad dieną saulė palepins dažniau, o lietaus tikimybė išliks menka.
Vėjui nepavyks išsirinkti vienos krypties - naktį jis bus nestiprus, dieną taps kiek juntamesnis. Naktis numatoma šilta – nuo 8 iki 13 laipsnių. Diena prognozuojama 5-10 laipsnių vėsesnė nei šeštadienis, termometrai rodys 18-23, šalies pietvakariuose vos 15-17 laipsnių šilumos.
Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės:
Sausas kontinentinis oras virš Baltijos regiono ir dalies Rytų Europos laikėsi ilgiau nei dvi savaites. Vienas iš jo požymių – oro sausumas ir nedidelis debesuotumas. Toks derinys kartu su vėju skatino greitą dirvų paviršiaus pradžiūvimą, kai kur pasiektos sausros sąlygos, o miškuose tai nulemė pavojingai didelį gaisringumą.
Šios savaitės antroje pusėje link mūsų regiono pajudėjo tropinės kilmės oras nuo Mažosios Azijos ir Balkanų. Ši oro masė taip pat kontinentinė, tačiau truputį drėgnesnė už buvusią. Pagrindinis akivaizdus skirtumas tarp šių oro masių – minimali oro temperatūra naktį. Prieš tai ji buvo šiek tiek didesnė už 0 °C, o tapo aukštesnė už 10 °C. Kokios ten bebūtų oro masių savybės – visiems dabar svarbiausia lietus, o jo perspektyvos, švelniai tariant, prastos. Bet apie tai vėliau.
Aukštai, poliarinėje stratosferoje, dėl ozono molekulių intensyviai sugeriamos ultravioletinės spinduliuotės, slėgio laukas iš cikloninio persiformavo į anticikloninį. Tai pirmiausia įvyko sluoksniuose aukštesniuose nei 30 km virš Žemės paviršiaus, o per ateinančias dvi savaites, matyt, apims visą apatinę stratosferą. Skaitytojas galėtų paklausti, o kas mums iš to? Tai reiškia, kad visam vasaros sezonui stratosferos cirkuliacija atribojama nuo troposferos ir negalės daryti jokios įtakos didelio masto orų procesams bent iki paskutinio rugpjūčio dešimtadienio, kai ši aukštuminė anticikloninė cirkuliacija paprastai ima irti.
Šių metų balandį jūrinio ledo dangos plotai visame poliariniame baseine yra bent 0.5 mln. km2 mažesni nei ankstesniais metais – ypač Ochotsko, Beringo ir Čiukčių jūrose. Pastovios sniego dangos plotai taip pat labai sumažėję, ypač Urale, Vakarų Sibire (Rusija) bei Albertoje, Saskačevane ir Manitoboje (Kanada), tačiau šis anomalus sniego išplitimo ribos atsitraukimas dar ne galutinis. Atšalus orams ar praslinkus giliam ciklonui sniego danga tokiu metu šiuose kontinentiniuose rajonuose gali pasistūmėti į pietus net iki 1000 km per parą.
Apie sniegą Ispanijoje rašė ir Lietuvos internetiniai dienraščiai, tačiau Ispanija didelė ir labai įvairi. Taip, paskutines 10 dienų oro srautas į Pirėnų pusiasalį buvo nukreiptas iš šiaurės ir šiaurės vakarų ir atnešė aktyvius atmosferos frontus. Sniegas Pirėnų kalnų viršūnėse gali laikytis ir visus metus. Kiek žemesniuose kalnuose ar jų šlaituose – Centrinėje Kordiljeroje, Kantabrijos Kordiljeroje bei Iberiko grandinėje, sniegas atvėsus orams gali iškristi ir gegužės mėnesį. Taigi, jokių kataklizmų čia dar nevyksta, o Katalonijos bei Andalūzijos žemumose apie sniegą ir kalbos nėra.
Grįžtant prie Lietuvos reiktų paminėti, kad vasariški orai ilgai netruks. Šį sekmadienį – pirmadienį juos pakeis labiau šiam metų laikui būdingi orai. Nuo Centrinės Arkties į pietus pajudėjęs aukšto slėgio branduolys palaipsniui išstums iš Baltijos regiono tropinės kilmės orą ir vėl įsitvirtins sausi ir visai nekaršti orai.
Jau anksčiau žadėti šio savaitgalio lietūs, pasirodo, nebus ilgalaikiai bei apims tik nedideles teritorijas. Juos lems silpna ir neaktyvi žemo slėgio sritis susidariusi virš Vidurio Europos, kuriai rytuose kelią užstoja aukšto slėgio gūbrys.
Didžiausia kritulių tikimybė bus Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje, mažiausia – Vidurio ir Šiaurės Rytų Lietuvoje. Tai prasta žinia, nes toks lietaus teritorinis pasiskirstymas, matyt, sausros vystymosi nesustabdys. Geresnė žinia yra ta, kad kritulių, susijusių su tokiomis neaktyviomis žemo slėgio sistemomis, prognozė nėra patikima ir krituliai gali iškristi ten, kur jų nelaukiama. Be to, tolimesnėje perspektyvoje numatomas orų atvėsimas mažins garavimą nuo paviršiaus.
Tuoj sužydės sodai (kai kurie vaismedžiai jau žydi), o koks žydėjimas be šalnų? Kitos savaitės pabaigoje jos kaip tik ir numatomos, o po jų tikėtini ir gausesni krituliai – bet nebūtinai tai bus lietus!
Dar šiek tiek apie orų įdomybes. Pavasarį dažnai stebina Indijos vandenynas: pietų pusrutulio tropikai dar būna neatvėsę, o šiaurės – jau įšilę. Taigi, savaitgalį šiame dideliame regione veiks net trys tropiniai ciklonai: du pietiniame ir vienas šiauriniame pusrutulyje. Vienas jų „Kenetas“ (Keneth) ką tik atslinko į šiaurės Mozambiką ir silpdamas, matyt, išlies apie 25 – 50 % viso drėgnojo sezono kritulių kiekio, kils potvyniai ir purvo nuošliaužos. Kitas aktyvus ciklonas „Lornas“ yra apie 1500 km į pietvakarius nuo Sumatros salos. Jo kelyje pasitaikys nebent žvejybiniai ar krovininiai laivai, tačiau po kelių dienų, tikėtina, jis pasuks į pietus, pateks ant žymiai vėsesnių vandenų ir užsipildys. Trečiasis yra dar tik savo formavimosi stadijoje į rytus nuo Šri Lankos (todėl neturi vardo). Vėliau jis turėtų pradėti slinkti į šiaurės vakarus link Tamilnadu valstijos, tačiau stipriausios tropinės liūtys numatomos virš Bengalijos įlankos.