„Per praėjusį karantiną mokyklos įsitikino, kad tai būdas dirbti kažkurį laiką, bet nuolat tai neįmanoma. Žinome, kad tiek, tėvai, tiek mokytojai, tiek mokiniai pavasarinio entuziazmo mokytis nuotoliniu būdu jau nebeturi, žmonės yra išvargę“, – aiškina jis.
Visgi, anot A. Aldakausko, kol kas sunku atsakyti, ar užteks tik vienos savaitės nuotolinio mokymosi.
„Atsakyti sudėtinga, nes Covid’as kuo toliau, tuo sunkiau nuspėjamas. Ką matome iš pastarųjų dienų duomenų, kuriuos teikia mokyklos, tiek susirgusių asmenų skaičius, tiek izoliuotų asmenų skaičius mažėja. Pirmieji ženklai rodo, kad ši savaitė duos efektą, kurio tikėjomės“, – mano jis.
„Visuotinio nuotolinio mokymo kaip pavasarį tikrai nebus“, – pabrėžia A. Aldakauskas.
Pradinis, ikimokyklinis ugdymas, primena A. Aldakauskas, kitą savaitę vyks įprastu būdu, tačiau 5–12 klasių mokiniams pasimokyti nuotoliniu būdu gali tekti ir dažniau.
„Covid’ui toliau siautėjant, nuotolinio mokymo gali daugėti. Tokių dalykų kaip dviejų savaičių pauzė gali daugėti. Porą savaičių padirbėti nuotoliniu būdu 5–12 klasių mokiniams gali tekti ir dažniau, kad praeitų 14 dienų izoliacinis laikotarpis“, – laidoje „Delfi diena“ sako ministerijos atstovas.
Jo teigimu, savivaldybėms taikomą žymėjimą šviesoforo spalvomis būtų naudinga įvesti ir mokykloms. Galimi trys scenarijai, kaip jose galėtų vykti ugdymas.
„Mokyklose „žaliose“ savivaldybėse klausimų niekam nekyla. Klausimų beveik nekyla ir tada, kai turime karantine esančią savivaldybę ir „raudoną“ mokyklą, kur yra daug susirgimų. Ką daryti tada, kai turime geltonąją zoną? Mūsų nuomone, sprendimai turėtų būti priimami savivaldybėse, atsižvelgus į konkrečios mokyklos situaciją“, – aiškina A. Aldakauskas.
Tose mokyklose, kurios dirba pamainomis, A. Aldakausko teigimu, mokytojams turėtų būti ir papildomai atlyginama: „Didėjant krūviui mokytojams galima mokėti priemokas iki 30 proc., tai nėra iš centro valdžios reguliuojami dalykai.“
Jis patikina, kad brandos egzaminai kitąmet tikrai vyks, nors dar neaišku, kokia forma: „Mokykimės, egzaminai bus. Mes jau pradedame galvoti apie tai, kaip galėtų vykti egzaminai. Kraštutinumai čia yra du: viskas vyktų įprastai, jei Covid’as nurimtų iki nulio ar arti nulio. Kad sakytume, jog egzaminų nereikia, turim nežinia ką pasiekti, kažkokį karo lygį. Matyt, tiesa per vidurį.“
A. Aldakausko teigimu, mokyklos nuo rugsėjo tvarkosi gana gerai, sistema pajėgia susitvarkyti su tokiais susirgimų skaičiais, kokie yra dabar.
„Bent du požymiai rodo, kad mokyklos tvarkėsi pakankamai gerai. Tą, ką turime šiandien, galėjome turėti jau rugsėjo vidury. ir Net tose savivaldybėse, kur paskelbtas karantinas, yra mokyklų, kur susirgimų nėra“, – sako A. Aldakauskas.
„Prieš porą savaičių buvo gana sudėtingas atvejis Švenčionių savivaldybėje, nes skaičiai rodė, kad 10 proc. mokinių iškritę iš mokymo proceso – arba izoliuoti, arba sergantys – ir apie 20 proc. pedagoginių darbuotojų. Šiandien situacija apylygė – apie 10 proc. ir mokytojų, ir mokinių. Sistema pajėgi tokį skaičių atlaikyti ir persireguliuoti ugdymo procesą“, – laidoje „Delfi diena“ kalba jis.