Tai reiškia, kad miegosime valanda trumpiau, tačiau ilgiau džiaugsimės šviesiais vakarais. Pagal vasaros laiką gyvensime iki spalio pabaigos.

DELFI primena, kad vasaros laikas septyniems mėnesiams įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, 3 val. nakties laikrodžių rodykles pasukant valanda į priekį. Jis atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties, pasukant laikrodžio rodyklę valanda atgal.

Teigiama, kad laikrodžio rodyklių sukiojimas leidžia ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taupyti elektros energiją, būti geresnės nuotaikos ir darbingesniems. Tačiau medikai tvirtina, kad rodyklių sukiojimo sukeliamo streso neatperka ekonominis efektas. Esą niekas nėra pateikęs jokių konkrečių skaičių, kiek tokiu virsmu pavyksta sutaupyti elektros energijos. Nėra ir receptų, kaip atsikratyti dirglumo ar nemigos, kurie gresia persukus rodykles. Prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.

Gali sukelti neigiamų pasekmių

DELFI jau rašė, kad mokslininkai ištyrė laikrodžių rodyklių sukiojimo pirmyn ir atgal poveikį sveikatai, tikrindami nefederalinių Mičigano ligoninių pacientų duomenų bazę. Tyrėjai domėjosi, kiek žmonių paguldoma į ligonines per laikotarpį prieš pat vasaros laiko įvedimą ir pirmąjį pirmadienį po rodyklių persukimo, analizuodami ketverių metų duomenis.

Istoriniai duomenys rodo, kad infarktų apskritai pagausėja pirmadieniais – galbūt dėl naujos darbo savaitės pradžios sukeliamo streso ir susijusių miego ir budėjimo ciklo pokyčiais, sakė šios studijos vadovas daktaras kardiologas Amneetas Sandhu, dirbantis Kolorado univeristete Denveryje.

„Įvedant vasaros laiką, prie viso to prisideda viena valanda trumpesnis miegas“, – aiškino tyrėjas, pristatęs savo išvadas per kasmetinį seminarą Vašingtone įsikūrusiame Amerikos kardiologijos koledže.

Tačiau A. Sandhu sakė, kad ekspertai iki šiol nepakankamai suvokia, kodėl žmonės yra itin jautrūs miego ir budėjimo ciklo pokyčiams.

„Mūsų studija rodo, kad staigūs pokyčiai, net jeigu jie nedideli, gali sukelti neigiamų pasekmių“, – aiškino jis.

Sezoninis laikas – apie 100 pasaulio valstybių

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų. Laikrodžius pavasarį ir rudenį sukiosime mažiausiai iki 2016-ųjų. Iki to laiko galios Vyriausybės patvirtinta Europos Sąjungos direktyva dėl sezoninio laiko.

Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje. Sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.

Vyriausybė kol kas nesvarsto, ar naikinti vasaros laiką

Vyriausybė kol kas nesvarsto galimybės panaikinti vasaros laiką, kai kasmet paskutinį kovo sekmadienį laikrodžių rodyklės pasukamos viena valanda į priekį, sako Vyriausybės kancleris.

„Yra tikslaus vasaros laiko nustatymo grafikas iki 2016 metų pabaigos. Paskui matoma - dar penkeriems metams bus nustatytas grafikas. Anksčiau buvo gautas siūlymas kreiptis į Europos Komisiją, kad galbūt būtų galima tą direktyvą pakeisti, atšaukti ir panašiai. Tada buvo konsultuotasi su pačia Europos Komisija ir tai iniciatyvai nepritarė nei Europos Komisija, nei šalys narės“, - BNS sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Jo teigimu, klausimas, ar naikinti vasaros laiką, kiltų, vėl kilus diskusijos visuomenėje, tačiau jų nesant Vyriausybė nesiima jokių priemonių.

„Europos Sąjungos direktyvoje numatyta kas penkerius metus atnaujinti vasaros laiko taikymo grafiką ir dabartinis grafikas galioja iki 2016 pabaigos. Galbūt 2016 metų viduryje kils kokios diskusijos, bet kol kas tos diskusijos nieko nedavė“, - teigė kancleris.

Seimas 2011 metais buvo priėmęs rezoliuciją, kuria siūlė Vyriausybei daugiau dukart per metus nebesukti laikrodžių rodyklių, o likti gyventi vasaros laiku, tačiau Vyriausybė į šią rekomendaciją neatsižvelgė. Laiko keitimas, medikų teigimu, daro žalą žmonių sveikatai, daugėja depresinių susirgimų bei savižudybių, be to, pailgėja tamsusis paros metas, todėl, policijos duomenimis, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais - ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą - paskutinį spalio sekmadienį - nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis - į antrąją laiko juostą.

Lietuvoje ir visoje ES vasaros laikas bus įvestas šios savaitės pabaigoje.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (149)