„Paskelbus karantiną porą mėnesių šauktiniai kariai gyveno kareivinių režimu, su artimaisiais bendravo tik nuotoliniu būdu. Matome, kad toks sprendimas pasiteisino, nes kariuomenę pavyko apsaugoti nuo epidemijos. Susirgimų buvo, bet pavieniai atvejai. Dabar kartu su visuomene planuojame grįžti prie įprasto karinės tarnybos režimo ir karius išleidžiame į namus šiek tiek pailsėti, susitikti su šeimomis”, – sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Bendras Lietuvos kariuomenėje susirgusiųjų karių ir civilių, skaičius nuo pandemijos pradžios yra 14, iš kurių 11 jau pasveiko. Saviizoliacijoje esančio kariuomenės personalo yra per 70 karių ir civilių.
„Kadangi yra keli susirgimai tarp šauktinių, negalėsime išleisti visų NPPKT karių šimtu procentų, bet tikimės, kad pasveikę jie galės išvykti į namus. Karantinas mus visus psichologiškai išvargino, todėl suprantu tuos, kurie rašė į mano ir kariuomenės vienetų socialinių tinklų paskyrą, prašydami išleisti karius savaitgaliui į namus. Vis dėlto privalėjome laikytis griežtų apribojimų saugodami save ir kitus. Dabar labai tikiuosi, kad kariai bus protingi ir elgsis atsakingai: šio trumpo poilsio metu laikysis privalomų higienos ir saugaus bendravimo taisyklių. Nuo to labai priklausys, kaip mums visiems seksis toliau suvaldyti viruso plitimą, tiek kariuomenėje, tiek visuomenėje”, – pažymėjo generolas leitenantas V. Rupšys.
Pagal įstatymą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas. Karių išleidimas savaitgaliams į namus nėra privalomas. Dėl šalyje paskelbto karantino karių išleidimas į namus buvo sustabdytas visuose kariniuose daliniuose, taip mažinant karių ir jų šeimos narių riziką užsikrėsti virusu. Analogiškų prevencijos priemonių buvo imtasi ir ankstesniais metais, kai savivaldybės savo teritorijose paskelbdavo gripo epidemiją.
Lietuvos kariuomenėje pirmieji COVID-19 atvejai buvo nustatyti dar kovo 21 d. Ruklos įguloje vienam civiliam darbuotojui ir vienam kariui iš Nyderlandų Karalystės.
Pirmasis atvejis tarp Lietuvos karių buvo patvirtintas Ruklos įgulos profesinės karo tarnybos kariui balandžio 2 d. Visais patvirtintais COVID-19 atvejais taikomos numatytos saviizoliacijos, dezinfekcijos ir kitos būtinos priemonės.
Lietuvos kariuomenė ir užsienio šalių kariai, esantys Lietuvoje, toliau laikosi ir vykdo įmanomų rekomenduojamų atsargumo ir prevencijos priemonių, siekdami maksimaliai apsaugoti karių sveikatą, tačiau taip pat privalo vykdyti užduotis, susijusias su šalies gynyba.
Šiuo metu kariniuose daliniuose pradedamas vykdytų viruso plitimo rizikos valdymo priemonių mažinimas. Atnaujinama ir platesnė Lietuvos kariuomenės vienetų karinio rengimo veikla.
Pirmiausia, išlaikant karinių vienetų pasirengimą tiesioginėms užduotims vykdyti, atnaujinamas karinis rengimas iki būrio dydžio vienetams. Pratybos ir toliau bus vykdomos tik karinėse teritorijose, naudojant individualias apsaugos priemones ir laikantis saugaus atstumo reikalavimų. Kariuomenės vadovybės nuomone, kareivinių režimas buvo viena iš pagrindinių priemonių, kuri leido apsaugoti karius ir jų šeimos narius nuo galimo spartaus viruso plitimo.
Dalis rizikos valdymo priemonių ir toliau liks galioti: bus ribojamas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių paliekant tik būtiną susisiekimą, apribotas patekimas į karinius vienetus, vykdoma įeinančių į karines teritorijas asmenų kontrolė. Taip pat visi tiek Lietuvos, tiek NATO sąjungininkių valstybių kariai, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvą, bus tiriami ir, esant poreikiui, izoliuojami dėl koronaviruso grėsmės.
Lietuvos kariuomenė ir toliau padės civilinėms institucijoms, kovojančioms su COVID-19 epidemija. Šiuo metu tam pasitelkta beveik 200 karių, tarnaujančių įvairiuose Lietuvos kariuomenės vienetuose, kurie buvo aktyvuoti pagal Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių planą.