– Pone Savickai, kuo galite paaiškinti visuomenei, kad valstybė išleido 6 mln. greitiesiems testams ir už juos permokėjo keliskart?
– Visų pirma, atsakinėjant į šį klausimą reikia suprasti kontekstą. Ne kartą kalbėjome, kad jei retrospektyviai žiūrime į ankstesnę situaciją, visi galime priimti sprendimus ir juos vertinti. Dėl to visą laiką pabrėžiame: situacija buvo labai greitai kintanti, didelio neapibrėžtumo, turėjome rūpintis gyvybiškai svarbių priemonių užtikrinimu. Vyriausybės rolė šiame procese buvo koordinacinė, kėlėme strateginius klausimus, tarėmės su ekspertais, ko reikia, kada reikia, ir kaip greitai reikia gauti. Mūsų rolė šioje situacijoje buvo paprasta: identifikuoti, kad šaliai yra reikalingi greitieji testai, kiek jų reikia, ir kad jų reikia įsigyti greitai.
– Taip, bet krizė nesuteikia teisės veikti neteisėtai arba kvailai, ar ne?
– Be abejonės. Tuomet keliame esminį klausimą: jei kyla klausimai institucijoms dėl kažkokio pirkimo, procedūrų teisėtumo, atlikime šį procesą pagal visas tvarkas, bendradarbiaukime, suteikime visą reikalingą informaciją, ką mes darome – tiek aš pats, tiek Vyriausybės kanceliarija, atsakingos institucijos – ir leiskime joms dirbti. Dabartinė situacija darosi šiek tiek komiška: klausimai užduodami praėjus 6 mėn. po pirkimo, likus vienam mėnesiui iki rinkimų, ir tai tampa vos ne pagrindine kai kurių partijų rinkiminės kampanijos dalimi. Tai tikrai neprisideda prie to, kad klausimai būtų iš tiesų atsakyti ir tuomet būtų priimti sprendimai.
– Jūs nurodėte sveikatos apsaugos ministerijai tuos testus įsigyti, nurodėte kiekius ir terminus. Manėte turintis tokią teisę?
– Čia jau reikia kalbėti faktais. Tokio nurodymo nebuvo. Mane labai nustebino, kai LRT tyrimas atskleidė kažkokį netikėtumą, mano išsiųstą elektroninį laišką.
– Taip, aš jį turiu. LRT tyrimų [komandos] publikuotas laiškas, ir po to jis dar persiųstas pono Zimnicko vykdymui. Tiesiog – persiųstas vykdymui.
– Tuomet pasižiūrėkime į situaciją labai paprastai: lygiai tą pačią dieną, kai išsiųstas mano laiškas – po to galėsime pasižiūrėti jo formuluotę – po Vyriausybės posėdžio įvyksta tradicinė spaudos konferencija. Spaudos konferencijos metu Ministras Pirmininkas informuoja apie priimtą strateginį apsisprendimą, kad yra reikalinga įsigyti greituosius testus. Taip pat pranešama socialiniame tinkle „Facebook“, visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės apie tai parašo.
– Jūs laiške sakote nusipirkti 100 tūkst. su pristatymu per 7 dienas, 400 tūkst. – su pristatymu per 14 dienų, 500 tūkst. – rezervuoti, ir informuoti tam tikru laiku apie proceso vykdymą.
– Taip, pasižiūrėkime į pirmą laiško eilutę: „Kaip mane šiandien informavo Ministras Pirmininkas apie priimtą sprendimą... Prašau pateikti informaciją...“. Taigi, aš atlikau savo rolę, kuri mano atžvilgiu yra: informuoti apie priimtą sprendimą, prašyti informacijos, kaip jis yra vykdomas.
Prisiminkime kontekstą. Kiek daug mes turėjome sunkumų, kai atsakingos institucijos neįgyvendino savo numatytų funkcijų. Tam mes turėjome atlikti griežtą, greitą kontrolę dėl vykdomų sprendimų, ir tą mes darėme. Tokiu būdu ir laviravome sudėtingu laikotarpiu.
– Ar tai buvo vienasmenis premjero sprendimas, o jūs tiesiog įgyvendinote jo valią? Taip galima suprasti iš laiško.
– Pačių detalių mes nenorėtume komentuoti, bet dar kartelį pabrėžiu, kad aš buvau informuotas apie Vyriausybės kolegialiai priimtą sprendimą, kad tai yra reikalinga. Tą pačią dieną vyko ir Vyriausybės posėdis, ir ministrų pietūs, ir daugelis kitų vidinių pasitarimų, kai yra priimami sprendimai.
– Ar sakote, kad ministrai kalbėjo, jog reikia įsigyti 100 tūkst. per 7 dienas, 400 tūkst. – per 14 dienų ir pan.?
– Ne tik ministrai kalbėjosi, ir ekspertai – vidiniai ir išoriniai.
– Ekspertai kalbėjo jau po to.
– Tikrai žinau visas detales: ekspertai kalbėjo prieš tai.
– Dokumentai, bent jau tie, kuriuos skelbia LRT tyrimas, liudija, kad ekspertų komisija yra suburta jau po pirkimo.
– Yra du skirtingi dalykai: medicinos ekspertų grupė, kaip ir daugelis kitų grupių, buvo sukurta siekiant efektyviau valdyti procesą. Prasidėjus pandemijai, kovo pradžioje, mes neturėjome reikalingų koordinacinių struktūrų, naudojomės esamomis. Tačiau eigoje buvo sukurta mano pirmininkaujama verslo grupė, tuomet – medicinos ekspertų grupės ir pan., tam, kad tokio masto ir sudėtingumo situacija galėtų būti sklandžiai koordinuojama. Tačiau tai nereiškia, kad iki medicinos ekspertų subūrimo tos konsultacijos nevyko. Vyko ir iki šio konkretaus sprendimo.
– Kaip tokia įmonė, parduodanti testus keturiskart brangiau nei pirko krašto apsaugos ministerija, galėjo prasibrauti prie Ministro Pirmininko? Kaip tai vyksta?
– Dar kartelį: nei kas nors prasibrovė, nei kas nors prilindo. Pasižiūrėkime labai aiškiai, kokia situacija buvo.
– Yra nurodymas pirkti iš konkrečios įmonės konkrečius kiekius.
– Tiesiai šviesiai: jokio nurodymo pirkti iš konkrečios įmonės nebuvo. Mes kalbame apie tai, kad ir Aurelijaus Verygos, kaip operacijos vadovo, pasirašytas įpareigojantis sprendimas, jis nebuvo konkretus kalbėti dėl įmonės – jis buvo konkrečiai įpareigojantis Nacionalinę laboratoriją įgyvendinti pirkimą, ir nieko daugiau.
– Kaip ta įmonė galėjo parduoti Vyriausybei, valstybei prekes, kurios vertos 3-4 kartus mažiau? Galite paaiškinti tą stebuklą? Jus apgavo, nes jūs neturite patirties? Ar kaip tai atsitiko?
– Konstatuokime, kas derėjosi, kas vykdė pirkimą, ir kelsime teisingus klausimus teisingiems žmonėms. Pats pirkimas buvo vykdomas Nacionalinės laboratorijos, kuri buvo įpareigota šį pirkimą atlikti operacijos vadovo Aurelijaus Verygos pavedimu.
– Na, gerai, bet pavedimą jam davėte jūs, turbūt premjero pavedimu, nes Veryga yra susirašinėjimo sąraše.
– Reikia pasakyti, kad pavedimo iš mūsų pusės nebuvo, tai yra informavimas apie priimtą sprendimą ir prašymas toliau pagal savo dedikuotas funkcijas atlikti savo pareigas.
– „Prašau informuoti, kai toks užsakymas bus pateiktas tiekėjui“.
– Taip, nes tik tokiu būdu mes galime būti tikri, kad jis nenuguls į stalčių ar kokį kitą biurokratinį procesą. Tarpiniai konkretūs žingsniai buvo būdas koordinuoti procesą, kad žinotume, kaip darbai vyksta.
– Gal čia yra patirties klausimas? Bent jau svarbiausi šiame sąraše esantys žmonės neturi privataus verslo patirties, komercinių derybų patirties, visa jų patirtis yra tik viešajame sektoriuje. Gal taip lengva apkvailinti žmones pasinaudojant krize, tarp jų – ir Ministrą Pirmininką su patarėjais?
– Manau, kad labai plačiai bandote pažiūrėti į situaciją, kuri viso labo yra ne tiems asmenims adresuota. Mūsų kaip Vyriausybės kanceliarijos, premjero, mūsų Vyriausybės kabineto klausimas buvo identifikuoti strateginius klausimus ir pavesti atsakingoms institucijoms atlikti pirkimus. Tas pirkimas ir buvo atliktas atsakingos institucijos.
– Jūs jaučiate, kad jus apkvailino, ar ne?
– Šioje vietoje manau, kad mūsų siekis yra...
– Jei atmestume piktnaudžiavimą, kurio visiškai atmesti negalime, nes tai turėtų padaryti teisėsauga. Na, bet atmetant piktnaudžiavimą, tikėtina, kad jus tiesiog apgavo ir kažkas paėmė daug valstybės pinigų, nors neturėjo paimti.
– Kadangi sutarėme, jog į detales nelįsime, vienas aspektas, kuris yra labai svarbus, ir manau, kad yra pražiūrimas – kaina. Kaip skaičiuojama kaina, aš negaliu komentuoti, nes tai nebuvo momentas, dėl kurio aš pats asmeniškai ar Vyriausybėje dirbę žmonės derėjosi.
Bet, mano supratimu, didžioji įtaka, į ką reikėtų žiūrėti – į pristatymo terminus ir dideles apimtis. Tai kažkodėl tikslingai pražiūrime, nes visi žinome, kad kai sudėtingoje, neapibrėžtoje situacijoje yra didelės apimtys ir trumpi pristatymo terminai, dažniausiai visa tai atsispindi kainoje.
– Kaina kyla keturis kartus?
– Nebandau paaiškinti kainos. Manau, kad turi būti netrukdoma ir leidžiama institucijoms padaryti pilną tyrimą ir atsakyti į klausimus.
– Kodėl jūs ir Ministras Pirmininkas šią bylą vadinate politine? Vien dėl to, kad joje minimi politikai?
– Galiu pakomentuoti tik už save. Manau, kad vienintelis dalykas, šioje situacijoje keliantis klausimų, yra pats faktas, kad tam tikros opozicinės partijos iš to bando padaryti rinkimus.
– O jūs nebandytumėte, jei tai būtų konservatoriai?
– Manau, mes turime sąžiningai pažiūrėti į situaciją.
– Politika yra galimybių išnaudojimo menas. Politikai bando išnaudoti galimybes.
– Galbūt esu per daug naivus, optimistas, bet aš visuomet galvoju apie politiką daug paprasčiau: manau, politikoje reikia atskirti, kur galima užsiimti politiniais žaidimais už mažų taškų surinkimus, o kur yra esminiai dalykai. Ir čia tikrai įžvelgiu esminį dalyką.
Atkreipkime dėmesį: Lietuva puikiai, mano akimis, kolektyviai susitvarkė su šios didžiulės krizės valdymu. Tradiciškai matėme situaciją, kad viešajame sektoriuje dirbantys žmonės būdavo biurokratiški, lėti, nesiimdavo iniciatyvos ir atsakomybės. Dabar tie žmonės parodė visiškai priešingą vaizdą. Ir dabar turime galvoti, kaip reaguojame. Ar vis tik reaguojame taip, kad turime išsiaiškinti situaciją nepolitizuodami ir iš to išmokti pamokas, ar norime iš to padaryti rinkimus.
– Bet kuriuo atveju, visos informacijos žiniasklaida negali turėti ir žiniasklaida vadovaujasi ribotais šaltiniais – čia ne prokuratūra ir ne teismas. Bet bent jau iš to, ką skelbia žiniasklaida – jums pačiam tikrai nekiltų klausimų, jei nebūtumėte šioje stalo pusėje?
– Kadangi žinau pilną istoriją, esu visiškai ramus prieš save ir savo artimiausius žmones, nes tikrai žinau, kad mano elgesy nebuvo jokio nesąžiningumo. Jei būtų identiška situacija, viską padaryčiau lygiai taip pat.
– Net nebandytumėte patikrinti, ar galima rinkoje nusipirkti pigiau? Ar kiti tiekėjai pasiūlytų geresnę kainą?
– Čia labai svarbu suprasti, kad dabar kalbame apie detales, kainas, įvairiausius dalykus. Tuo momentu tai buvo vienas iš šimtų degančių klausimų, ir nė vienas iš mūsų neužsiėmė... Atrodo, kad daugiau nieko nevyko tą dieną. Bet vyko šimtai skirtingų dalykų.
– Bet dėl krizės negali atsakingiems valstybės pareigūnams užvirti smegenys.
– Atsakingiems valstybės pareigūnams ir neužvirė smegenys. Buvo priimtas viso labo strateginis sprendimas, kad greitieji testai yra reikalingi ir pavesta atsakingoms institucijoms, kurios ir turi fokusuotis spręsti šį klausimą, jį išspręsti. Jei kyla klausimų, kaip jis buvo išspręstas – nepolitizuokime, duokime jį išspręsti.
– Ar jums nekilo noras kreiptis į teisininkus, ieškoti teisinių galimybių grąžinti tuos testus, nes jus apmovė?
– Pažiūrėkime į kontekstą. Jungtinė Karalystė už 20 mln. svarų nusipirko greitųjų testų, nė vienas neveikė. Kitose šalyse yra dar dramatiškesnių istorijų.
– Jei kažkas nušoko nuo tilto, tai nėra pavyzdys.
– Tai tikrai ne pavyzdys. Tik noriu pasakyti, kad grubiai šiame globaliame kontekste įsigijome pilnai sertifikuotą, veikiantį produktą...
– Kuris pragulėjo n laiko, nes nebuvo žinoma, ką su jais daryti, dabar jau sugalvota – tikėtina, kad jie bus kažkaip panaudoti.
– Yra atskira istorija, kodėl jų reikėjo tiek daug, būtų galima eiti į detales. Tačiau jis yra panaudojamas pagal tai, kaip buvo suplanuotas panaudoti, situacija leido jo nenaudoti tokiomis didelėmis apimtimis, nes buvo išspręsta kita didelė situacija – apsirūpinimas pagrindiniais testais, nes jis galėjo būti naudojamas atrankiniam testavimui ir įvairioms kitoms priežastims.
Grįžtant prie esmės – nusipirkome produktą, kuris ir reikalingas, ir kokybiškas. Jei procedūriškai, kainos prasme ar kaip nors kitaip buvo neatitikimų – teisingas klausimas, jį užduokime teisingoms institucijoms, leiskime tyrimą vykdančioms institucijoms atlikti savo darbą ir tuomet priimsime sprendimus. Dabar bandome pasidaryti išvadas, kai dar niekas nėra aišku.
– Panašu, kad nupirkta per brangiai. Ir turbūt tai yra net ne panašu, o akivaizdu, nes buvo galima nupirkti pigiau – kitos institucijos tai padarė – na, gerai, ne tokiais kiekiais. Bet nurodymus davė žmonės, kurie tam neturi kompetencijos.
– Kartoju, nebuvo nurodymo.
– Aš nesu filologas, tuo labiau jūs nesate, bet man atrodo, kad...
– Pacituokite mano laišką nuo pat pradžių.
– „Šiandien Ministras Pirmininkas informavo, kad priimtas sprendimas šiandien pateikti užsakymą „express“ testams įsigyti. Detalizuojame lūkesčius: 100 tūkst. testų per 7 dienas, 400 tūkst. – per 14 dienų, 500 tūkst. vienetų rezervuoti, dėl priimto sprendimo galutinai patvirtinti užsakymą informuoti tiekėją ne vėliau negu po pirmųjų 3-4 dienų praktinio testų taikymo. Prašau informuoti, kai toks užsakymas bus pateiktas tiekėjui. Taip pat, kada bus tiekėjo patvirtinimas, kad užsakymas priimtas.“
Jei kažkas atrodo kaip nurodymas, skamba kaip nurodymas ir parašyta kaip nurodymas, tai ir yra nurodymas, pone Savickai?
– Turbūt galime ginčytis iki nugriuvimo. Viso labo viešai tą pačią dieną paskelbta informacija, skelbianti apie tai, kad yra priimtas sprendimas ir prašymas informuoti, kaip tas sprendimas yra vykdomas. Čia yra situacijos faktas. Turbūt galime dėl jo kažkokiu būdu nesutikti, bet teisininkai atsakys ir į šį klausimą.
– Byloje turite specialaus liudytojo statusą, bet į rinkimus einate. Svarstėte galimybę atsisakyti, kai jau gavote tą statusą?
– Reikia labai aiškiai pasakyti, kad jokių įtarimų mano atžvilgiu nėra pareikšta.
– Specialus liudytojas yra toks unikalus statusas, naudojamas jau ne vienerius metus. Dažniausiai taikomas viešiems asmenims, politikams ir t.t., kol dar nėra šimtaprocentinių įkalčių teikti įtarimus.
– Gyvename teisinėje valstybėje. Tol, kol nėra jokių pareikštų įtarimų, manau, kad turiu pilną teisę vykdyti savo veiklą. Toliau yra asmeninis klausimas – jei aš jausčiausi, kad pasielgiau neteisėtai ar neteisingai, sau visuomet kėliau ir toliau keliu aukščiausius skaidrumo reikalavimus, todėl tikrai nemanau, kad būčiau čia, studijoje, dalyvaučiau Vyriausybės veikloje ar eičiau į rinkimus.
Tačiau šiandieną yra labai elementari situacija. Mano akimis, kyla klausimai ne tiems asmenims, bet nesvarbu, pilnai bendradarbiaujame, suteikiame visą informaciją, siekiame to klausimo nepolitizuoti kiek tai įmanoma, ir tikimės, kad jis bus išspręstas sklandžiai ir operatyviai.
– Jei būsite išrinktas ir jei jums bus pateikti įtarimai, elgsitės taip, kaip Vytenis Andriukaitis ir keli kiti principingai pasielgę žmonės – atsisakysite Seimo nario mandato tuoj pat ir eisite visą teisinį procesą, ar vis dėlto jūsų skaidrumo supratimas yra kitoks?
– Nežinau, kaip čia dabar dėliotis tuos argumentus į priekį. Tikrai noriu tikėti, kad viskas bus skaidriai ir aiškiai. Jei kažkokiu būdu tyrėjai pateiks įtarimus, dėl kurių man tikrai nekils abejonės ir turėsiu pripažinti, kad pasielgiau neteisingai...
– Bet jūs nesate teismas, jūs negalite spręsti, ar įtarimai yra abejotini, ar ne.
– Viso labo galiu vertinti pats savo elgesį. Taip, kaip aš žinau savo teises, funkcijas ir pareigas, visus savo veiksmus atlikau pilnai jomis vadovaudamasis.
– Visuomenei gali kilti įtarimas, kad į Seimą einate norėdamas gauti teisinę neliečiamybę.
– Ar visuomenei gali kilti [įtarimas], negaliu atsakyti už visuomenę. Bet šiuo atveju man dabar suteiktas specialaus liudytojo statusas lygiai taip pat įdomiai atrodo, nes jis iškart klijuoja kažkokią etiketę. Neskubėkime daryti išvadų, sulaukime, kol bus teisėsaugos veiksmai. Mano situacija irgi yra labai sudėtinga: mielai atskleisčiau daug daugiau detalių, kurias dabar žinau. Bet esu apribotas.
– Bet ar norite pasakoti visas detales?
– Galiu jums nuoširdžiai pasakyti – man nebūtų nieko paprasčiau ir geriau nei pakloti visus faktus ant stalo.
– Kas tada taptų kraštiniu? Ministras Pirmininkas?
– Mano vertinimu, net nežinau, ar čia yra kraštinis. Čia buvo skubus procesas, laikytasi priimtų įstatymų ir įvykdytas pirkimas.
– Kas buvo tas žmogus, kuris jums pasakė įmonės pavadinimą?
– Įmonės pavadinimo man niekas nepasakė.
– Nes jūs laiške minite tiekėją.
– Čia labai svarbu atskleisti dar vieną detalę: tuo momentu jau sudaryta mano pirmininkaujama verslo grupė. Toje grupėje buvo visų didžiausių verslo asociacijų atstovai ir mes dar iki šio formato buvome paleidę aiškią žinią, kad turime poreikį tokioms prekėms ir paslaugoms ir prašėme kreiptis į mus, Vyrausybės kanceliariją ir sveikatos apsaugos ministeriją teikti visus pasiūlymus. Tad buvo įvairių pasiūlymų, buvo įvairių pavadinimų, ir jie visi buvo atiduoti atsakingiems asmenims.
– Politiką matote kaip savo gyvenimo kelią?
– Šiandien esu apsisprendęs dalyvauti rinkimuose, tikrai matau prasmę tęsti pradėtus darbus. Manau, jų daug padaryta ir reikėtų tęsti toliau. O kaip toliau diktuos gyvenimas, matysime.
– Jei trumpai, ką išmokote per šį pusmetį?
– Labai tikiuosi, kad vienos pamokos neišmokau. Ta pamoka – kad nereikėtų imtis iniciatyvos, ieškoti greitų ir sparčių sprendimų ir laikytis tik sausų ilgų biurokratinių procedūrų. Labai tikiuosi, kad šios pamokos nebūsiu išmokęs.
– Bet kai kurie greiti sprendimai gali būti nuostolingi mokesčių mokėtojams, ir kažkas turi prisiimti atsakomybę, ar ne?
– Dabar esminis klausimas ir yra, kaip mes elgiamės toliau. Man kasdien reikia dirbti su žmonėmis, kurie pirmosios bangos kontekste ėmėsi iniciatyvos, valstybės tarnautojais, kurie sprendė klausimus ir dabar yra pasimetę. Ar antrąją bangą reikia lygiai taip pat spręsti? Ar mes turime pagarbą ir norą skatinti darbuotojus nesielgti biurokratiškai, ir ar gebame adekvačiai vertinti, jei įvyksta koks nors procedūrinis nukrypimas, ir ne bausti, o išmokti pamokas?
– Kodėl jūs ėmėtės iniciatyvos: dėl to, kad kiti negalėjo, ar dėl to, kad kiti atsakingose ministerijose ir institucijose tam neturi kompetencijos?
– Čia reikia aiškiai konstatuoti, kad Vyriausybės kanceliarijos aktyvi koordinacinė rolė buvo būtina dėl to, kad esami situacijos elementai, pasirengimas šiai situacijai nebuvo pakankamas, kad ji savaime judėtų į priekį. Tokia rolė buvo būtina.
– Sugrįšiu prie to paties klausimo, gal nepagalvojęs atsakėte. Jei bus pareikšti įtarimai, jei generalinis prokuroras ateitų į Seimą prašyti panaikinti jūsų teisinę neliečiamybę, jūs lauksite Seimo sprendimo, ar pats darysite sprendimus?
– Be abejo, pats darysiu sprendimus, bet man reikia matyti faktus ant stalo.
– Koks tai bus sprendimas? Priklausys nuo faktų ar nuo pačios situacijos, principų ir vertybių?
– Labai tikiuosi, kad ši mano prielaida yra prastai pagrįsta. Man labai keista, kad klausimai mano asmeniui kilo praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo ir likus mėnesiui iki rinkimų.
– Mes nesame teisėsaugos specialistai. Tai yra jų diskrecija vykdyti tyrimus kaip jie mano esant geriausia.
– Aš ir sakau, tikiuosi, kad mano šis pastebėjimas nieko daugiau ir nereiškia, tik datų sutapimą. Atitinkamai, jei pareikštuose įtarimuose nieko panašaus nematysiu, manau, kad reikės daryti asmeninius principinius sprendimus. Bet jei man kils kažkokios abejonės, tuomet matysime situacijoje.
– Sakote, kad priklauso nuo medžiagos turinio, o ne nuo jūsų vertybių ar įsitikinimų, kaip padorus žmogus turėtų elgtis tam tikroje situacijoje.
– Labai principingai galiu pasakyti, kad man nekylant abejonių, jog man pareikšti įtarimai nėra „iš kur nors pakabinti“, tai – be abejonės principinis sprendimas. Labai tikiuosi, kad tokios situacijos nebus. O jei ji bus, bus aiškūs, pagrįsti įtarimai, tuomet mes galėsime priimti principinius sprendimus.
– Kaip manote, kiek nuteistų žmonių laiko save kaltais?
– Negaliu pasakyti.
– Dažniausiai – labai retas. Visi paprastai galvoja, kad yra nuteisti už tai, ko nepadarė. Tad turbūt laukti iš žmogaus vertinimo, kad atėjęs prokuroras jį kaltina pagrįstai, būtų naivu.
– Reikia žiūrėti į situaciją. Tik galiu pasakyti, kad aš prieš save esu sąžiningas dėl situacijos ir veiksmų, o toliau – matysime.