Vilniaus miesto metas Valdas Benkunskas sakė, kad pastatas yra avarinės būklės. Svarstyta, ką su juo daryti. Nuspręsta, kad optimaliausias variantas būtų perstatyti vidurinę, labiausiai nukentėjusią jo dalį, ir toliau eksploatuoti. Sąmata - 1,2 mln. eurų.
„Šiandien gyventojams pateiksime visą informaciją, kad iš esmės visas techninis parengiamasis analitinis darbas dėl paties pastato būklės yra baigtas. Pastatas be jokios abejonės yra avarinės būklės, ir buvo svarstyta, kokie sprendimai būtų optimaliausi, – nuo pastato visiško demontavimo iki bandymo skaičiuoti, gal būtų galima pastatyti dar vieną papildomą aukštą, sukurti naujų kvadratinių metrų, ir taip kompensuoti patirtą žalą.
Bet iš esmės išvada sako, kad pigiausias variantas, ir visos galimybės yra namą išsaugoti, reikia perstatyti tik vidurinę dalį, kuri yra nukentėjusi“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Pasak mero, planas būtų vidurinę, labiausiai nukentėjusią dalį, visiškai demontuoti ir atstatyti iš naujo, suformuojant visus konstrukcinius elementus: stogą, perdangas, naują laiptinę.
„Taip pastatą būtų galima vadinti saugiu, ir grąžinti žmonėms naudotis“, – komentavo V. Benkunskas.
Meras informavo, kad visi darbai kainuotų maždaug 1,2 mln. eurų.
„Aišku, savininkai tų butų, kurie yra nukentėję, kuriuos reikės iš naujo suformuoti, gautų butus su daline apdaila. Yra ir butai, kurie yra nenukentėję, ten gal yra reikalingi tik kosmetiniai dalykai“, – sakė V. Benkunskas.
Pasak miesto vadovo, visi darbai yra suskirstyti į keturis etapus.
„Pirmuoju etapu reikėtų išgriauti dabartines konstrukcijas, viską išardyti. Tai truktų apie keturis mėnesius, ir kainuotų beveik 200 tūkst. eurų. Kitas etapas yra konstrukcijų atstatymas – iki visų monolinių konstrukcijų suliejimo, stogas perdangos ir, kad namas būtų surištas ir konstrukciškai stabilus.
Trečias etapas yra inžinerinių tinklų pajungimas, nes yra atjungtos visos komunikacijos. Tie darbai kainuotų apie 400 tūkst. eurų. Paskutinis etapas yra labai individualus: kiekvienas butas pagal nukentėjimo lygį turėtų susitvarkyti, kad būtų galima gyventi“, – aiškino V. Benkunskas.
Meras dėstė, kad gyventojams bus pateiktas siūlymas ir dėl darbų finansavimo šaltinių.
„Savivaldybė, draudimo lėšos, ir mes esame kreipęsi ir Vyriausybę iš Ekstremalių situacijų fondo būtų skiriamos lėšos. Pirmieji trys etapai, yra didelė tikimybė, kad galėtų būti finansuojami savivaldybės, draudimo ir Vyriausybės lėšomis“, – sakė V. Benkunskas.
Pasak mero, tokie siūlymai yra preliminarūs, dėl pinigų kol kas tvirto garanto nėra.
„Bet suprantame, kad situacija yra neeilinė. Greičiausiai dėl tyčinio žmogaus veiksmo, dėl ko žuvo žmonės, buvo sugadintas turtas, ir dėl to viešojo sektoriaus indėlis, padedant žmonėms, yra irgi šiuo atveju išskirtinai didelis“, – aiškino V. Benkunskas.
Meras aiškino, kad nugriauti ir pastatyti naują namą būtų buvę brangiau.
„Ką reiškia namą nugriauti? Tą sprendimą turi priimti visi būsto savininkai, 100 proc. Tada reikia investicijų statybų eigoje. Reikėtų keisti planavimo dokumentus, formuoti detalų planą, nes nėra suformuotas sklypas po namų.
Tada įsiveltume į labai ilgas procedūras, ir finansavimo poreikis turėtų būti daug didesnis. Nes tokį namą nuo nulio pastatyti, jeigu mes kalbame apie teorinę galimybę vietoje penkiaaukščio pastatyti tarkime septynių arba devynių aukštų namą, tai čia reikėtų krūvos milijonų. Akivaizdu, kad nei valstybė, nei savivaldybė, nei draudimas tokių projektų finansuoti negalėtų“, – sakė V. Benkunskas.
Meras žada gyventojams pagalbą tvarkant dokumentus.Plano B savivaldybė neturi, ir tikisi, kad gyventojai sutiks.
„Mes neturime didelių planų po plano A. Manau, kad tai yra racionaliausias sprendimas. Mes pasišnekėsime. Jeigu bus klausimų, į juos atsakysime. Bet iš esmės, reikia suprasti, kad mes kalbame apie privačią nuosavybę, ir paprastai tokių nelaimių atveju nei savivaldybė, nei valstybė, nei jokios kitos viešojo sektoriaus institucijos taip giliai nelenda“, – sakė V. Benkunskas.
Tam, kad būtų pritarta savivaldybės pasiūlymui, jam turi pritarti 50 proc. plius vienas būsto savininkas.
Meras neslėpė, kad ir gyventojams reikės prisidėti finansiškai.
„Gyventojų situacija yra skirtinga. Dalis gyventojų turi draudimo sutartis, tai didelę dalį jų kaštų padengs draudimo kompanijos. Dalis gyventojų neturi draudimo sutarčių, tai čia šiek tiek ir socialinė politika įsijungia. Bet be jokios abejonės gyventojų prisidėjimas bus reikalingas, ypač ketvirtoje stadijoje, kai kalbėsime apie visišką butų sutvarkymą, kad jie būtų tinkami gyventi“, – sakė V. Benkunskas.
Įvykio priešistorė
Sausio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.
Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.
Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Taip pat buvo suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, sutvirtinant daugiabučio konstrukciją.
Daugiabutis šiuo metu yra neeksploatuojamas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Pasak prokuroro, pagrindinė tiriama sprogimo daugiabutyje versija – savižudybė.