Ekonominiai migrantai – tie, kurie į Europą atvyksta ieškodami geresnio gyvenimo. Sveikatos migrantai – tie, kurie atvyksta, kad juos pagydytų. ES direktyvos nurodo, kad sulaikytiems migrantams, kurie yra pažeidžiami, o tai reiškia ir sveikatos problemas, nacionalinės valdžios institucijos turi rodyti išskirtinį dėmesį.
Migrantai tai žino.
„Į Lietuvą atvykome prieš beveik du mėnesius. Atvykome kaip šeima, dėl ligos: mano sesuo serga, jai įstatytas širdies implantas. Irake ji gydymo negavo, todėl atvažiavome čia“, – kurdų televizijai sakė migrantas iš Irako Barzan.
Jis teigė, kad ir Lietuvoje sesuo gydymo negauna.
„Ne, jie su ja nieko nedaro. Ji serga, yra įkalinta uždaroje stovykloje, niekas su ja nekalba“, – teigė Barzan.
Visiems į Lietuvą atvykstantiems migrantams atliekama pirminė sveikatos patikra. Neteisėtiems migrantams nustatoma įvairių dalykų – yra ir ŽIV atvejų, ir įvairių hepatitų. Kai kurie atvyksta su onkologinėmis ligomis, diabetu.
„Pirmas gimdymas įvyko – neteisėtai sieną kirtusi migrantė pagimdė sveiką mergaitę. Gimdymas pavyko. Aišku, reikėjo dviejų vertėjų iš arabų kalbos į kurdų kalbą“, – LNK komentavo Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Vien gimdymas, jei be komplikacijų, kainuoja 1,5 tūkst. eurų.
„Atvejai, su kuo mes susidūrėme labiau buvo tokie, kad mama su vaiku, kuriam nustatytas cerebrinis paralyžius ir kur mama tikrai tikisi bei yra pareiškusi, kad tas vaikas turi būti prižiūrimas mūsų valstybės. Kitaip tariant, ji turėjo lūkestį, kad tuo vaiku, jį atsinešdama į mūsų valstybę, neteisėtai kirsdama sieną, bus pasirūpinta“, – sakė M. Sinkevičius.
Kai kurie pasiprašo ir tolių paslaugų kaip dantų protezai. Kai kuriuos reikia operuoti. Kauno klinikose migrantui atlikta operacija dėl ūminio osteomelito – kaulų čiulpų uždegimo.
„Yra reikalavimų, pagalbos ieškojimo, teko girdėti frazę: „europinė medicinos pagalba man bus suteikta pagaliau“, – LNK sakė Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius.
Į klinikas iš kitų savivaldybių vežami ir kitais sudėtingesniais atvejais, kai mažesnės ligoninės tokių paslaugų suteikti negali.
„Neretai nei viena kalba neišeina susikalbėti, bandome naudoti pagalbines priemones kaip išmanius vertėjus, turiu galvoje „Google“ programas ir panašiai, bet tas irgi negelbėja“, – įspūdžiais dalinosi L. Darginavičius.
Kadangi atvykėliai čia – nedrausti, jų sveikatos paslaugas apmoka savivaldybės, o jų išlaidos bus padengtos iš valstybės biudžeto.
Iš viso, kiek, kokių sveikatos paslaugų jiems jau suteikta ir už kiek, dar nesuskaičiuota.
„Visiškai pilną informaciją turi tos gydymo įstaigos, kuriose neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai buvo gydomi. Realiai ten yra ta informacija, tačiau šiomis dienomis ta informacija yra perduodama mums, į Valstybinę ligonių kasą, ir mes tikimės, kad jau per kelias artimiausias dienas turėsime galutinius skaičius“, – teigė Valstybinės ligonių kasos atstovas Rimantas Zagrebajev.
Sveikatos apsaugos ministerija prognozuoja, kad migrantų gydymas Lietuvai gali kainuoti apie 1,5 milijono eurų.