„Šiandien kviečių visų savivaldybių vadovus – pradėkime kurti „Tūkstantmečio mokyklas“. Labai laukiame jūsų visų šioje programoje, tai – tikrai puiki galimybė sudaryti geresnes ugdymo sąlygas, kurti šiuolaikiškas mokyklas jūsų miestuose ir miesteliuose, žymiai sumažinti mokymo pasiekimų skirtumus tarp mokyklų ir savivaldybių, sustiprinti jau veikiančias mokyklas“ , – pirmadienį startuojant „Tūkstantmečio mokyklų“ pirmajam etapui sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot jos, svarbu sustiprinti ir jau veikiančias mokyklas, o esminis siekis – nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios aplinkos suteikti geriausios kokybės švietimą.
Projekto biudžetas – 210 mln. eurų.
Apsispręsti – per 8 savaites
Tuo metu ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė sakė, kad apsispręsti, ar dalyvaus programoje, savivaldybės turi per aštuonias savaites – per jas savivaldybės turės parengti savo švietimo būklės analizę, atlikti kai kuriuos kitus darbus.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa bus įgyvendinama dviem etapais, pirmasis jų prasideda vasario 1-ąją ir baigiasi 2026-ųjų birželio 30 dieną.
Anot J. Šiugždinienės, planuojama, kad pirmasis programos etapas pasieks 150 mokyklų, o galutinis programos tikslas būtų, jog „Tūkstantmečio mokyklomis“ taptų visos šalies įstaigos.
Antrojo etapo pradžia bus tikslinama atsižvelgiant į pirmojo etapo rezultatus, tęstinių veiklų finansavimo galimybes ir poreikius.
Jau liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus.
Ministrė pabrėžė, kad tai yra „visos švietimo bendruomenės“ programa, derinta su švietimo ekspertais, mokslininkais, savivaldybių atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, o pagrindinės jos įgyvendintojos bus savivaldybės.
Reikalavimai mokyklai – bent 200 moksleivių
Tikimasi, kad programoje dalyvaus ne mažiau kaip trys vienos savivaldybės mokyklos, jei tiek jų savivaldybėje yra. Jei savivaldybėje nėra tūkstančio mokinių ar trijų kriterijus atitinkančių mokyklų, jos kviečiamos kooperuotis su kitomis, didesnėmis, savivaldybėmis.
Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos.
„Kurios tiksliai tai bus mokyklos, palikta apsispręsti savivaldybėms“, – spaudos konferencijoje sakė ministrės patarėja A. Andriuškevičienė.
Programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės turės atlikti savo švietimo būklės analizę ir atsižvelgiant į ją, parengti pažangos planą, kuriame turės būti pateikta informacija apie savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą, spręstinas problemas, siekiamo pokyčio tikslą, tobulintinas sritis, veiklas, joms reikalingas investicijas.
Iki pažangos plano patvirtinimo savivaldybės turės numatyti ir suderinti mokyklų tinklo stiprinimo pakeitimus. Rengiant planą, savivaldybes konsultuos „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertais.
Leis įsigyti priemones, tobulintis pedagogams
Investicijos bus galimos penkiose kryptyse: mokyklų vadovų ir pedagogų kompetencijų, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas, mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas, įrangos ir mokymo priemonių įsigijimas, turimos infrastruktūros pritaikymas ar atnaujinimas, naujos infrastruktūros sukūrimas.
Su kiekviena savivaldybe bus sutariama dėl konkrečių programos tikslų, konkrečių siekiamų rodiklių sąrašo, tačiau pagrindiniai rodikliai bus šie: turės didėti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimą lietuvių kalbos ir matematikos dalykuose užsitikrinusių moksleivių dalis, mažėti jungtinių klasių komplektų 1-8 klasėse, didėti vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių moksleivių skaičiui.
Taip pat turės didėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių dalis.
Dėmesys bus telkiamas ir į šias keturias sritis: lyderystė, įtraukusis (prisitaikantis prie moksleivių poreikių) ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) ugdymas.
Savivaldybei skiriamos sumos priklausys nuo moksleivių skaičiaus savivaldybėje, finansavimas bus skirtas atsižvelgiant ne į tikslų skaičių, o į imtis, pavyzdžiui, savivaldybės, kuriose mokosi 10-15 tūkst. moksleivių, galės pretenduoti į 5,5 mln. eurų krepšelį.
Dauguma savivaldybių programai pritaria
Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad dauguma Lietuvos savivaldybių palankiai vertina „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, sveikina programos tikslus dėl kokybiškesnio ir tolygesnio ugdymo, kaip ir planus iki 2030-ųjų investuoti 210 mln. eurų.
Vis dėlto, anot jo, kai kurioms savivaldybėms kyla ir „kuklios abejonės“, suprantant, kad ši programa susijusi su Vyriausybės patvirtintomis mokyklų tinklo pertvarkos taisyklėmis.
„Nėra jų masiškai, bet yra savivaldybių, kurios nuogąstauja, kad taisyklių nuostatos miesteliuose, susijusios su gimnazijų klasių mokinių skaičiumi nuo 2024-ųjų, galimai lems gimnazijų konversiją iš gimnazijų į pagrindines mokyklas. Gali būti, kad kai kur mokyklose tie mokinių skaičiai bus mažesni nei 200 ir tai galbūt apsunkins galimybę dalyvauti programoje“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Anot jo, kai kurios savivaldybės taip pat kelia klausimų, ar nereikės grąžinti skirto finansavimo pasikeitus situacijai, kai mokykla jau gavusi lėšas gali nebeatitikti keliamų kriterijų. Tačiau, pasak M. Sinkevičiaus, šios abejonės „nėra esminės ar kažkaip nustelbiančios pozityvą“.
M. Sinkevičius taip pat sako, kad kyla diskusijų dėl to, kad finansavimas bus skirtas tik 150 šalies mokyklų, taip pat dėl moksleivių skaičiaus ribojimo, bet sako suprantantis ir tai, jog finansinės galimybės taip pat yra ribotos.
Jis neatmetė, kad dalis savivaldybių iš tiesų gali neatitikti kriterijų, tačiau ministerijos atstovai pabrėžė, kad mokyklos galės kooperuotis teikdamos paraiškas.
Kyla klausimų ir mokykloms
Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys sako, kad mokyklos turėtų žiūrėti į programą kaip į infrastruktūros pritaikymą „šiuolaikiniams ir ateities reikalavimams“. Anot jo, įstaigoms taip pat kyla kai kurių abejonių, kaip mokykloms reikės suderinti rodiklius, taip pat, kaip įtikinti visuomenę, kad labai skirtingi vaikai gali mokytis vienoje klasėje.
„Džiaugiamės, kad merai pastebėjo, kad ministerija buvo atvira įvairioms idėjoms, taip pat tikimės, kad savivaldybės bus atviros mokyklų idėjoms“, – tvirtino jis.
Kalbėdamas apie konkrečias programos galimybes mokykloms, V. Bacys įvardijo, kad lėšos, pavyzdžiui, galės būti vienos rajono mokyklos bibliotekų skaitymo programai, kitos – laboratorijų įrengimui tyrinėjimo kompetencijoms ugdyti, trečioji galėtų ugdyti, pavyzdžiui, medijų raštingumą. Visos tokios mokyklos galėtų bendradarbiauti moksleivius veždamos iki užsiėmimų geltonaisiais autobusiukais.
Jo nuomone, nuotolinis užsienio kalbos, profesinio ugdymo ar kitas mokymas taip pat gali būti „tinklaveikos pavyzdys“.
Savo ruožtu J. Šiugždinienė pabrėžė, kad programa kiekvienai savivaldybei bus taikoma individualiai ir tuo ji skirsis nuo ankstesnių iniciatyvų finansavimą skirti pagal vieną bendrą šabloną.
„Tarkime, yra kai kur pradinis lygmuo silpnas, kitur savivaldybių mokyklos labai atsilieka matematikos pasiekimų, ar kitose srityse – tai mes kartu su savivaldybėmis nuspręsime, pažiūrėję į konkrečią savivaldybės situaciją, į mokyklas, ką sustiprinę pasieksime geriausią rezultatą“, – kalbėjo ji.
Ji taip pat akcentavo, kad investicijos pirmiausia bus nukreiptos tam, kad į bendrojo ugdymo mokyklas būtų pritraukti šiuo metu jų dėl įvairių priežasčių nelankantys specialių poreikių turintys moksleiviai.