„Savivaldybių asociacija ir jos valdyba operatyviai reagavo į šitą problemą, kritiškai įvertinę esamą situaciją, priėmėme sprendimą, kad reikalingos įstatymo pataisos, kurios nustatytų konkrečius (išmokų – ELTA) dydžius tarybų nariams už darbą, kuris susijęs su tarybos veikla“, – antradienį Seime po merų susitikimo su parlamento vadove sakė R. Žakaitienė.
„Kitas labai svarbus dalykas – tarybų nariai turėtų viešinti savo gaunamas lėšas už tarybos nario darbą“, – pažymėjo ji.
Seime pasigirstant siūlymams nustatyti konkrečias išmokų lubas, siekiančias nuo 0,1 iki 0,4 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU), LSA nurodo, kad daugeliui savivaldybių toks siūlymas yra priimtinas. Visgi, ji pabrėžė, kad šiuo klausimu dar reikėtų diskutuoti, mat, akcentavo R. Žakaitienė, tokios finansinės lubos galėtų skirtis priklausomai nuo savivaldybių dydžio.
„Reikėtų įvertinti, kokie yra krūviai, kokio dydžio yra savivaldybės – galbūt tos maksimalios ribos taip pat galėtų skirtis, nes šiandien tos išmokos labai varijuoja“, – kalbėjo ji.
„Žinau, kad yra nemažai savivaldybių, kurios įsivardija (lubas – ELTA), pavyzdžiui, pusę minimalaus darbo užmokesčio“, – dėstė LSA direktorė.
R. Žakaitienė patikino, kad LSA yra pasirengusi bendradarbiauti su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu bei parlamentarais, jau svarstantiems konkrečius įstatymų pakeitimus. Ji nurodė, kad LSA surinks visą reikiamą informaciją ir pateiks savo pasiūlymus dėl savivaldos biudžeto lėšų skaidrinimo.
Klausiama apie galimus panašius skandalus ir lėšų švaistymą kitose savivaldybėse, R. Žakaitienė aiškino, kad LSA nesikišo į atskirų tarybų sprendimus, susijusius su išmokų klausimu. Pasak jos, įstatymas šiuo metu numato, kad visos savivaldybės gali savarankiškai apsispręsti, kokias pinigų sumas tarybos nariai gauna ir kaip atsiskaito už jų leidimą.
„Tai turbūt yra logiška – jie patys atsako už tai, kaip jie panaudoja vietos savivaldos lėšas“, – teigė ji, nurodydama, kad LSA iki šiol šiuo klausimu liko nuošalyje.
Kaip ELTA pranešė anksčiau, klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo. Kol kas A. Tapinas paviešino galimi piktnaudžiavimo Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse atvejus.
Pastarasis sulaukė itin didelio rezonanso. Pagėgių savivaldybės tyrime nagrinėjamos tarybos narių kuro išlaidų apyskaitos, čekių nuorašai bei kitos finansinės ataskaitos, už kurias politikams buvo grąžinti pinigai iš savivaldybės biudžeto. Pateikiamos mažiausiai 13 Pagėgių savivaldybės narių, tarp jų – ir mero, galimai fiktyvios išmokų avanso apyskaitos.
Kilus skandalui, meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, tarybos narė Gražina Jankauskienė bei buvęs Pagėgių tarybos narys Vladimiras Gorodeckis paskelbė stabdantys narystę Liberalų sąjūdžio partijoje.
Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, Seime gimsta siūlymai aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Ketinama keisti Vietos savivaldos įstatymą, numanant konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas. Taip pat siūloma griežtinti atskaitomybę rinkėjams.