„Vertinant visas Lietuvos savivaldybes, daugiausiai dėmesio teikėme ekonominiams kriterijams“, - teigia projekto vadovas „Veido“ žurnalistas Dovaidas Pabiržis.
Per metus Neringoje labiausiai padaugėjo gyventojų (2,3 proc.), čia buvo mažiausias nedarbas visoje Lietuvoje, taip pat veikė daugiausiai ūkio subjektų, tenkančių tūkstančiui žmonių, gyveno mažiausiai socialines pašalpas gaunančių gyventojų ir socialinės rizikos šeimų bei daugiausiai darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje. Vienam neringiškiui teko ir daugiausiai savivaldybės biudžeto lėšų. Neringos savivaldybėje fiksuotas nedidelis nusikalstamumas, Kuršių nerijoje gyventojai retai serga, čia puikus asfaltuotų ne valstybinės reikšmės kelių procentas, taip pat nėra eilių darželiuose. Neringoje ir aukštas tiesioginių užsienio investicijų rodiklis, geri abiturientų egzaminų rezultatai. Tiesa, savivaldybėje dėl suprantamų priežasčių nevyksta naujos statybos ir namų renovacija, dirba nedaug gydytojų ir slaugytojų. Čia ir brangiausias Lietuvoje šildymas bei didelis savivaldybės įsiskolinimas, tenkantis vienam gyventojui. Tačiau šie minusai neatsveria Neringos privalumų, leidžiančių savivaldybei įsitaisyti pirmoje reitingo pozicijoje.
Į pirmą penketuką taip pat pateko: Vilniaus miestas (2 vieta); Klaipėdos miesto (3 vieta); Kauno miesto (4 vieta) ir Palangos savivaldybė (5 vieta). Iš viso buvo įvertinos visos 60 Lietuvos savivaldybių.
Į pirmą penketuką nuo galo pateko: Kalvarijos (60 vieta); Pagėgių (59 vieta); Lazdijų (58 vieta); Vilkaviškio (57 vieta) ir Šalčininkų (56 vieta).
10-ukas įdomių faktų iš „Veido“ savivaldybių reitingo:
1. Labiausiai gyventojų skaičius sumažėjo Pagėgių savivaldybėje: vien per praeitus metus gyventojų skaičius sumažėjo 3,5 proc. (iš viso 297 žmonėmis).
2. Vertinant pagal gyventojų skaičių, mažiausiai nusikaltimų Lietuvoje yra padaroma Kretingos ir Skuodo savivaldybėse.
3. Mažiausiai už šilumą praėjusio šildymo sezono pabaigoje mokėjo Visagino gyventojai. Daugiausia – Neringos.
4. Neringoje nėra nei vienos socialinės rizikos grupei priskiriamos šeimos. O tūkstančiui Rietavo savivaldybės gyventojų tokių šeimų yra beveik devynios.
5. Nors Lietuvoje vis pastebimiau trūksta darbo jėgos, kai kuriose šalies savivaldybėse nedarbo rodiklis iki šiol siekia per 15 proc. Blogiausia padėtis – Ignalinos, Kalvarijos ir Lazdijų rajono savivaldybėse.
6. Pusė Lietuvos savivaldybių gali pasigirti neturinčios eilių vaikų darželiuose. Tarp jų yra ir Kauno miestas. Vilniuje situacija šiuo aspektu – blogiausia.
7. Daugiausiai gydytojų šalyje tenka kauniečiams, slaugytojų – klaipėdiečiams.
8. Mažiausia Lietuvoje serga Utenos rajono gyventojai, o daugiausia – Kretingos.
9. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse (Kalvarijos, Pagėgių) iki šiol nėra renovuota nei vieno daugiabučio namo, o lyderė renovacijos srityje – Ignalinos rajonas.
10. Daugiausia asfaltuotų kelių – Visagine, mažiausia – Širvintų rajone.
Sudarant 2016 m. „Veido“ savivaldybių reitingą, iš viso buvo vertinami 22 statistiniai kriterijai. Kiekviena savivaldybė maksimaliai galėjo surinkti 200 taškų, mažiausiai – 22 taškus. Svarbiausi reitingo kriterijai, maksimaliai atnešę 15 balų, yra gyventojų skaičiaus pokytis per metus, nedarbas, vidutinis atlyginimas ir savivaldybės biudžeto lėšos vienam gyventojui. Mažiausiai svarbiais kriterijais yra kultūros centrų (2 taškai) ir bibliotekų skaičius (3 taškai). Vertinant pasirinktus kriterijus, buvo naudojami Statistikos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Higienos instituto, Darbo biržos, Būsto energijos taupymo agentūros, Nacionalinio egzaminų centro, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, savivaldybių „Veidui“ pateikti duomenys.
„Veido“ reitingo lentelėje pateikiamos savivaldybių užimtos pozicijos pagal kiekvieną iš kriterijų atskirai bei bendra savivaldybes surinktų taškų suma. Taškai savivaldybėms buvo skirti ne pagal konkrečią poziciją, o pagal proporcinį įvertį, kai maksimalus rezultatas yra 2-15 taškų, priklausomai nuo kriterijus reikšmingumo, o minimalus – 1 balas. Visuose kriterijuose, kuriems yra svarbus savivaldybės dydis, taikytas rodiklis vienam tūkstančiui gyventojų.