Antradienį tai numatančias Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas Seimui ketina pateikti parlamentaras Povilas Urbšys, kurias Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu jis yra įregistravęs dar 2017 metų rugsėjį.
Siūloma, kad savivaldybės daugiamandatės rinkimų apygardos būtų sudarytos iš esančių greta (turinčių bendras ribas) rinkimų apylinkių.
Pagal siūlomą projektą, savivaldybės rinkimų apygardos sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 nariai. Rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius turi būti proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui.
Savivaldybės suskirstymą į daugiamandates rinkimų apygardas rengtų savivaldybės meras ir, pritarus savivaldybės tarybai, teiktų tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri priimtų galutinį sprendimą.
Atskirai savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai nesudaromi.
Laikoma, kad savivaldybės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas yra šią rinkimų apygardą sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų visuma.
Savivaldybės tarybos nario - mero rinkimų tvarkos keisti nesiūloma. Taip pat subjektų (partijos, rinkimų komitetai), kurie turi teisę kelti kandidatų sąrašus, keisti nesiūloma.
Pagal siūlomą projektą, partijos, rinkimų komitetai kandidatus kelia pateikdami bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal rinkimų apygardas. Projektas numato, kad „kiekviename kandidatų į savivaldybės tarybos narius rinkimų apygardoje sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu toje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių“.
Balsavimo tvarkos daugiamandatėje savivaldybės rinkimų apygardoje nesiūloma keisti, išskyrus tai, kad atsižvelgiant į trumpesnį kandidatų sąrašą mažinamas pirmumo balsų skaičius ( nuo 5 ik 3).
Mandatai kandidatų sąrašams būtų paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą.
Tikimasi, kad priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus padidės rinkėjų aktyvumas, sumažės atotrūkis tarp savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės gyventojų, stiprės pilietinė visuomenė. Projektą rengti paskatino tai, kad šiuo metu gyventojų galimybės teikti savo pasiūlymus ir pageidavimus bei reikšti nuomones jų išrinktiems atstovams bei tiesioginis gyventojų ir savivaldybės tarybos narių bendravimas yra formalizuotas.
„Savivaldybių tarybų nariai, išrinkti pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėse (kuri sudaro vieną rinkimų apygardą), yra in corpore atskaitingi visiems savivaldybės gyventojams - visi atskaitingi visiems. Vertinant tai, kad savivaldybės Lietuvoje yra santykinai didelės (ypač savo teritorijomis), o didžioji dalis savivaldybių tarybų narių tampa savivaldybių centrų gyventojais, bendravimas tarp tarybos narių ir nutolusiose nuo savivaldybės centro gyvenvietėse gyvenančių gyventojų praktiškai nevyksta. Geriausiu atveju gyventojai pažįsta savivaldybės merą, mero pavaduotoją bei administracijos direktorių. Susitikimai ar bendravimas kitomis formomis tarp gyventojų ir savivaldybės tarybos narių labai vangūs“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad tokia situacija neigiamai veikia gyventojų požiūrį į savivaldybės valdžią bei savo galimybes dalyvauti sprendžiant vietos reikalus.
Šiuo metu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nustato, kad savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal mišrią rinkimų sistemą.
Viena savivaldybė sudaro vieną daugiamandatę rinkimų apygardą. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje daugiamandatėje apygardoje renkami šios savivaldybės tarybos nariai, išskyrus savivaldybės tarybos narį – merą.
Vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybė, renkamas šios savivaldybės tarybos narys – meras.