Preliminariais Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje nusižudė 654 žmonės, o 2018 metais – 683 žmonės.
„Nuo 2013 metų mirtingumo nuo savižudybių rodiklis kasmet mažėja, 2018 metais, tai paskutiniai galutiniai duomenys, 100 tūkst. gyventojų teko 24 savižudybės, absoliučiais skaičiais tai būtų 683 nusižudę asmenys“, – BNS sakė Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė.
2019 metų duomenys kol kas yra preliminarūs. Pasak S. Mekšriūnaitės, galutiniai skaičiai, taip pat santykinis savižudybių atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklis, bus aiškūs iki balandžio mėnesio.
Europos Sąjungoje, 2016 metų duomenimis, vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų tenka 10 savižudybių atvejų, šie duomenys rugpjūtį bus atnaujinti 2019 metų statistika.
Higienos instituto atstovės teigimu, Lietuvos regionų gyventojai žudosi dažniau nei didžiųjų miestų, taip pat vyrų savižudybių skaičius 4–5 kartus didesnis nei moterų.
„Savivaldybių rodikliai kasmet skiriasi, tik matyti tendencija, kad didžiųjų miestų savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos – gyventojų mirtingumo nuo savižudybių rodikliai visada mažesni“, – teigė S. Mekšriūnaitė.
„Pagal amžiaus grupes žiūrint, dažniau žudosi vyresnio darbingo amžiaus asmenys, maždaug apie 70 proc. visų nusižudžiusių yra darbingo amžiaus, t. y. nuo 16 iki 64 metų amžiaus. 2018 metais iš visų nusižudžiusių darbingo amžiaus asmenų buvo 477. Dažniau žudosi vyrai nei moterys, maždaug keturis–penkis kartus daugiau. 2018 metais buvo 543 vyrai nusižudę ir 140 moterų“, – statistiką pateikė instituto atstovė.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad nepaisant nuosekliai mažėjančio savižudybių skaičiaus džiaugtis dar anksti.
„Palyginti su 2014 metais, savižudybių sumažėjo net 30 procentų, bet mažėjimas lėtėja, o atotrūkis nuo ES vidurkio vis dar išlieka milžiniškas – apie 2,5 karto. Todėl labai džiaugtis dar tikrai anksti“, – preliminarius statistinius duomenis BNS komentavo M. Majauskas.
„Ypatingai svarbu ir toliau mažinti psichikos sveikatos stigmą, tuo pačiu paskatinti žmones kreiptis pagalbos bei užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ir profesionali“, – sakė parlamentaras.
Lietuvos sveikatos strategijoje yra iškeltas tikslas iki 2025 metų sumažinti savižudybių skaičių iki ES vidurkio, 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Lietuvos savižudybių rodiklis yra didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių.
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |