Gyventojai surinko parašus
Koks bus gyvenimas šalia pagrindine Kauno regiono kloaka turėsiančio tapti sąvartyno? Ar bus bent kiek atsižvelgiama į vietos gyventojų nuomonę, o gal sprendimas beveik dukart plėsti atliekų kapinyno ribas bus įgyvendintas net neįsiklausius į žmonių prieštaravimus? Galų gale, ar vietos valdžia, rajono savivaldybės vadovai stos ginti kiek anksčiau priimtų, o dabar įgyvendinamų sprendimų įkaitais tapusių žmonių?
Štai tokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena nedidelio Zabieliškio kaimo žmonės, kai praėjusių metų pabaigoje sužinojo, kad jų pašonėje esantis sąvartynas bus plečiamas.
Didėjant jo plotui, didės ir čia vežamų atliekų kiekiai, atitinkamai stiprės ir dvokas. O jis net šiuo metu, paspaudus šaltukui, jaučiamas sąvartyno prieigose.
Zabieliškio gyventojai jau surinko sąvartyno plėtrai prieštaraujančių žmonių parašus. Jie išsiųsti Aplinkos ministerijai bei Kėdainių rajono savivaldybei. Žmonės viliasi, kad jų balsas bus išgirstas ir Zabieliškis nevirs didžiausiu viso Kauno regiono atmatynu.
Plėtros planai sukrėtė naujakurius
„Vos penktas mėnuo čia gyvenu, remontuojamės prieš trejus metus įsigytą namą. Patikėkit, žinia, jog ketinama plėsti sąvartyną, mane pribloškė. Keli kaimynai rinko parašus, kad to nebūtų, mano žiniomis, pasirašė visas kaimas“, – naujienų portalui „rinkosaikste.lt“ sakė Zabieliškio gyventojas Romualdas Kačegavičius.
Jaunas vyras nesiryžo spėlioti, kaip gyvenimas pasikeistų, jeigu išplėtus šalia esančio sąvartyno ribas čia atliekos būtų vežamos ir viso regiono – Kauno miesto bei rajono, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių.
„Jau ir dabar tenka jausti dvoką. Vasarą net mėsos lauke neišsikepsi – vėjas atneša smarvę, zuja musės. Sunku įsivaizduoti, kuo viskas virstų, jeigu sąvartynas taptų kelis kartus didesnis. Aišku viena – mums, visiems čia gyvenantiems, bus labai blogai“, – nerimavo naujakurys.
Jam pritarė ir gyvenimo draugė Vilma. Moteris tikino – visi vietos žmonės kategoriškai prieš sąvartyno plėtrą, tačiau ar į jų nuomonę bus atsižvelgiama – to niekas nežino.
Namą Zabieliškyje neseniai įsigiję ir jį remontuoti bebaigiantys naujakuriai pripažino – šalia esančiam atliekų kalnui išsiplėtus, kelis kartus sustiprėjus dvokui, jų turtas neišvengiamai nuvertės. Kas norės pirkti namą šalia pagrindinio regiono sąvartyno, į kurį nenutrūkstamu srautu vyks sunkvežimiai su atmatomis, ore tvyros šleikštulį keliantis tvaikas? Kas atlygins, kompensuos prarastas žmonių investicijas?
„Belieka tikėtis, kad tokiu atveju valdžia pasiūlys išpirkti namus iš išsikelti norinčių žmonių. Kaimynai pasakojo, jog anksčiau, didinant sąvartyno plotą, viena sodyba buvo išpirkta“, – naujienų portalui „rinkosaikste.lt“ sakė naujakurys.
Dvokiančias šiukšles nešioja varnos
Tame pačiame Zabieliškio kaime gyvenanti Gražina Rimdeikienė neslėpė pasipiktinimo sprendimu plėsti sąvartyną. Ūkininkaujanti moteris sakė gyvenanti tarp dviejų dvoko šaltinių – smarvę skleidžia vienoje sodybos pusėje esantis cukraus fabrikas, tvaikas sklinda ir iš sąvartyno.
„Per tiek metų aš jau kiek pripratau prie tos smarvės, tačiau kai iš Vilniaus grįžta dukra, ji dvoką jaučia kur kas stipriau. O dabar mums dar nori gyvenimo sąlygas pabloginti, sąvartyną ketina plėsti“, – piktinosi moteris.
Ūkininkė pasakojo gyvenanti ne tik ne pačių maloniausių kvapų apsuptyje. Virš atliekų kalno nuolat ratus suka varnų būriai, buitinių atliekų kapinynas paukščiams tapo maitinimosi vieta.
„Varnos po visą apylinkę šiukšles nešioja. Kieme augančiame medyje nutupia, dvokiančių žuvų galvų, mėsgalių ant žemės primėto… Vos tik varna nutupia, mano šuniukas prie medžio pribėga, galvą iškėlęs laukia, gal kokio maisto jam netyčia nukris. Netoliese įsikuria gandras, o jis taip pat maisto ne pievose, bet sąvartyne susiranda, nuolatos į šiukšlių kalno pusę skrenda“, – apie makabriškas gyvenimo atliekų kalno pašonėje realijas portalui „rinkosaikste.lt“ pasakojo vienkiemyje įsikūrusi G. Rimdeikienė.
Pažadai liko neištesėti
Moteris sakė, jog dvoką kenčiančio kaimo gyventojų bėdos valdžios atstovams tarsi nerūpi. Niekas nesiteikė jų informuoti apie rengiamą sąvartyno plėtrą. Ši nerimastinga žinia praėjusių metų pabaigoje juos pasiekė visai atsitiktinai.
Tai, jog eilinių mažo kaimo žmonių lūkesčiai regis nedomina aukštus postus valdžios institucijose užimančių valdininkų bei esminius sprendimus priimančių politikų, G. Rimdeikienė iliustravo akivaizdžiu pavyzdžiu iš netolimos praeities.
Didinant sąvartyno pajėgumus rajono vadovai nusprendė vietos gyventojams bent kiek kompensuoti būsimus nepatogumus – biudžeto lėšomis iki sodybų nutiesti geriamojo vandens vamzdynus bei nuotekų trasas.
„Vandenį mes iš tiesų turime. O pažadai mūsų namus prijungti prie kanalizacijos sistemų taip ir liko pažadais. Beje, viskas tam buvo paruošta, atvežti vamzdžiai, pas mane atvykęs „Kėdainių vandenų“ darbuotojas derino projektą, prašė sutikimo per man priklausančią žemę tiesti nuotekų trasą. Nežinau, kas nutiko, darbai taip ir nebuvo pradėti, vamzdžius išsivežė ir kaimas liko be žadėtos kanalizacijos“, – neištesėtus valdžios pažadus prisiminė Zabieliškio kaimo gyventoja.
Nenorinčių gyventi pagrindinio Kauno regiono sąšlavyno pašonėje gyventojų parašus rinko ir kito, šalia sąvartyno esančio, Medekšių kaimo bendruomenė. Vienas jos narių, Kęstutis, piktinosi, kad žmonėms valdininkai nepateikia jokios informacijos, apie planus sąvartyną paversti beveik dukart didesne dvokiančia kloaka žmonės sužino tik iš žiniasklaidos.
„Eisime į savivaldybę ir ten aiškinsimės situaciją. Gal mums jau laikas bėgti iš Kėdainių rajono? Ko vertas gyvenimas nuolatinėje smarvėje, kuri kažkieno valia taps dar stipresne? Ką jau kalbėti apie mūsų turtą, namus, kurie neabejotinai nuvertės. Kas už tai ir kaip kompensuos? Nežinau, ar atsirastų norinčių namus pirkti ir gyventi dvokiančio sąvartyno pašonėje“, – piktinosi vyras.
Kaimynų parašus rinkęs aktyvus Medekšių bendruomenės narys tikino neketinantis lengvai pasiduoti, kartu su kitais bendraminčiais sako reikalausiąs sąvartyno plėtrai prieš kurį laiką pritarusių politikų atsakomybės.
„Paprašysiu mums parodyti dokumentus su parašais tų, kurie šiam sprendimui pritarė. Tegul žmonės žino jų pavardes bei vardus“, – piktinosi Kęstutis.
Smarvės sąvartynas neskleis?
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC), kurio dalininkėmis yra 6 Kauno apskrities savivaldybės ir bendrovė „Kauno švara“, direktorius Kęstutis Balčiūnas sakė, jog Kėdainių rajono gyventojams baimintis dėl planuojamos sąvartyno plėtros tikrai nereikėtų.
Pasak K. Balčiūno, šio sąvartyno plėtra – neišvengiama, o jis jau seniai tapęs nebe vietinės, bet regioninės reikšmės. Į jį atliekos keliauja ne tik iš Kėdainių, bet ir iš kitų savivaldybių.
„Veikia atliekų rūšiavimo linijos, tad į sąvartyną nepatenka nemalonų kvapą skleidžiančių biologinių atliekų. Dėl šios priežasties jokio dvoko neturėtų būti“, – naujienų portalui „rinkosaikste.lt“ sakė K. Balčiūnas.
KRATC vadovas minėjo, jog sprendimus, pritariančius Zabieliškio sąvartyno plėtrai, jau gerokai anksčiau yra priėmę ir Kėdainių rajono vadovai, ir kitų valstybės institucijų atstovai. O atliekų kaupyklos plėtra būtina, nes šalia Kauno veikiantis Lapių sąvartynas beveik užpildytas, jam plėstis nėra kur, nes aplinkui – draustinio teritorija.
Pasak K. Balčiūno, Zabieliškio sąvartyno plėtros projektas šiuo metu tikrai nėra įstrigęs, vyksta projekto pakeitimo derinimai. Anksčiau planuota drenažiniam sluoksniui naudoti skaldą, o dabar norima tam panaudoti senas supresuotas padangas.
Plėtra – vienintelė išeitis?
Esminė priežastis, dėl ko norima plėsti Zabieliškio sąvartyną, – ne tik beveik maksimalus Lapių sąvartyno užsipildymas, bet ir nesugebėjimas laiku pasistatyti šiukšlių deginimo įmonės. Tiesa, Kauno pakraštyje kogeneracinė jėgainė pradėta statyti, tačiau ji veikti pradės tik 2020 metų viduryje.
KRATC vadovas minėjo, kad planuojant Zabieliškio sąvartyno plėtrą, ji numatyta tokio masto, kad atsirastų vietos atliekoms, susikaupsiančioms iki jėgainės atidarymo.
„Visą su šiuo projektu susijusią informaciją mes pateikėme tiek Kėdainių rajono savivaldybei, tiek ir vietos gyventojų iniciatyvinei grupei. Tiesiog neturime kitos išeities, besikaupiančias atliekas reikia kažkur padėti. Sąvartyno veikla buvo planuota iki 2015 metų, pasistačius atliekų rūšiavimo liniją jų sumažėjo beveik perpus. Be to, mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir atliekų, tačiau jas padėti vis tiek kažkur reikia“, – naujienų portalui „rinkosaikste.lt“ sakė KRATC vadovas K. Balčiūnas.