Kaip rašoma teismo pranešime spaudai, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistųjų prašymą ir grąžino jį padavusiems asmenims, motyvuojant tuo, kad prašyme nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas.
Nesutikdami su Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, nuteistieji pateikė apeliacinės instancijos teismui skundą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog kaltinamojo teisė inicijuoti bylos nagrinėjimą teisme turi esminę reikšmę tam, jog šis nuo bendrojo baudžiamojo proceso modelio nukrypstantis procesas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, ir ši kaltinamojo teisė yra aiškintina plečiamai – kaip teisė bylos nagrinėjimą teisme inicijuoti visais atvejais, kai jis nesutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad BPK 422 straipsnio norma įtvirtina asmenims teisę pateikti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, bet jokiais būdais neįpareigoja tokį prašymą motyvuoti ar nurodyti tokio prašymo pateikimo priežastis.
Aplinkybė, kad I. Vilčinskienė ir M. Vilčinskas ikiteisminio tyrimo metu su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, jokiu būdu negalėjo būti pagrindas nepriimti jų prašymo surengti bylos nagrinėjimo teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad asmuo, sutikęs, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę pakeisti savo sprendimą ir reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė nuteistųjų skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl nuteistojo M. V. parašo tikrumo. Kauno apylinkės teismas konstatavęs nuteistosios parašo tinkamumą, abejones dėl nuteistojo parašo tikrumo turėjo pašalinti teismo posėdyje, surengęs bylos nagrinėjimą teisme.
Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimą bei į tai, kad nuteistieji nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl ji naikinama, o nuteistųjų skundas tenkinamas.
Primename, kad liepos 18 d. Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus Ingą ir Mindaugą Vilčinskus, vaikai perduoti laikinai globai. Teisėsauga įtaria, kad tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.
Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.
Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Kaune savo vaikus, kaip įtariama, pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui.
„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – skelbė VSD.