Pirmadienį teatre apsilankęs Š.Birutis teigia, kad jam nerimą kelia sumos, kurios buvo skirtos teatro pastatui remontuoti ir įrangai įsigyti.
„Išleista daugiau nei 20 mln., tačiau rezultato nematyti – šąla pusė pastato, scenos grindys ir įranga avarinės būklės, o žiūrovų kėdes neatitinka standartų. Dabartinė teatro vadovybė sakosi esanti nežinioje, kaip atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kur dingo ankstesnės teatro vadovybės teatro gerovei skirti ir išleisti pinigai“, - nurodoma ministerijos pirmadienį išplatintame pranešime.
Pasak Š.Biručio, su teatro vadovu Martynu Budraičiu sutarta, kad artimiausiu metu bus atliktas išsamus auditas.
„Negalime leisti, kad mūsų valstybėje būtų toleruojamas valstybės biudžeto švaistymas ir tokiomis didelėmis sumomis. Už 20 milijonų investicijaų teatras turėjo atrodyti kitaip, nei pamačiau šiandien“, - teigė ministras.
Investicijų projektas įgyvendinamas pagal Nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus 2008 metų įsakymu patvirtintą techninį projektą. Statybos skaičiuojamoji kaina siekia 24,6 mln. litų.
Techninis projektas apima didžiąją žiūrovų salę, apšvietimo ir garso aparatinių, rekvizitų, dekoracijų sandėlio, aktorių grimo bei inžinerines ir technologines patalpas.
Teatrui vadovauti 2010 metais, remontui einant į pabaigą, pradėjęs M. Budraitis BNS pirmadienį sakė, kad šie darbai buvo daromi neturint viską apimančio projekto.
„Pagrindinė problema buvo, kad viskas buvo daroma be vieno projekto. Matyčiau čia pagrindinį trūkumą. Daryta lyg tokiais gabaliukais visur, nepabaigiant vieno aiškaus etapo iki galo. Tarkime, šilumos mazgas sutvarkytas, bet šilumos sistema palikta sena. Tarkime, viršutinės scenos įrenginiai nupirkti, pakeisti naujais, bet konstrukcija, ant kurios jie visi kabo, nesutvirtinta“, - vardijo jis.
M. Budraičio teigimu, atlikta kosmetinių darbų, bet neišspręstos pagrindinės problemos, pavyzdžiui, stogai tebėra kiauri, o kai kurie koridoriai - nešildomi.
„Natūralu - kai neturint plano daroma, kažkaip viskas komplikuojasi. Dabar mes tokioje situacijoje ir esame: tarsi išleisti dideli pinigai, bet tarsi ir nematyti, kur jie išleisti. Jie, aišku, neišmesti - yra ir įrangos nupirkta, kažkas atnaujinta, bet daugiau tokie kosmetiniai dalykai. Buvo daromi kažkokie kosmetiniai remontai - durys keičiamos, sienos tinkuojamos viduje, grimerinės, o tokie esminiai kaip, pavyzdžiui, tekančio stogo remontas arba reikiamos įrangos pirkimas - to nebuvo daroma. Prioritetai, mano galva, neteisingi buvo“, - kalbėjo teatro vadovas.
Anot jo, smulkias problemas teatras mėgina spręsti pats.
„Kažkokius kosmetinius dalykus bandome savo jėgomis lopyti - mažojoje salėje vanduo nuolat bėgdavo per geresnę liūtį arba pavasarį, stogus kiekvieną žiemą valome. Turime lakstyti, kad nepradėtų varvėti. Yra tokių visokių bėdų“, - sakė jis.
2010 metais LNDT atliktas auditas parodė, kad valstybės turtas naudotas neracionaliai ir netaupiai.
Be kita ko, auditoriai konstatavo, kad remonto darbus vykdęs rangovas pasirinktas šiurkščiai pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, nes bendrovės siūlymai neatitiko įstaigos pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų dėl darbo apimties. Paaiškėjo, kad rangovui sumokėta ir už tuos darbus, kurių jis faktiškai neatliko arba atliko mažesne apimtimi - nepagrįstai išleista apie 30 tūkst. litų.
„Dėl galbūt sąmoningai netinkamai įformintų kai kurių darbų apimčių sutartyje nebuvo galimybės įvertinti realaus 85,5 tūkst. litų vertės darbų pagrįstumo“, - tuomet teigė ministerija
Iki 2010 metų spalio 25 dienos teatro generalinio direktoriaus pareigas ėjo Adolfas Večerskis. Jį pakeitė konkursą į direktoriaus vietą laimėjęs M. Budraitis.