„Kiekvieną rytą, kai pasižiūriu į telefoną, „WhatsApp“ programėlėje matau ne vieną žinutę: „Sveiki, aš turiu pinigų, noriu atvažiuoti į Europą, padėkite gauti leidimą gyventi Lietuvoje“. Tačiau visiems atsakau, kad Lietuvoje nėra tokio varianto kaip auksinė viza. Sąžiningai sakant, leidimą laikinai gyventi yra sunku gauti“, – DELFI TV laidoje „Iš esmės“ teigė advokatė, padedanti darbdaviams įdarbinti užsieniečius, Svetlana Naumčik.

Tuo, kad legaliai patekti gyventi Lietuvoje sudėtinga, naudojasi įvairūs tarpininkai, kurie leidimais „prekiauja“, sugeba apgauti tiek darbdavius, tiek valstybines institucijas. Tai ir atskleidė „Delfi“ tyrimas – schemą, kaip klastojant dokumentus apgaudinėjamas Migracijos departamentas ir migrantus įdarbinantys verslininkai (ČIA).

Už 2,5 tūkst. eurų – garantuotas leidimas

„Delfi“ teisėsaugos aktualijų žurnalistas Vytenis Miškinis pasakojo, kad šį tyrimą pradėjo kolegė iš Latvijos, kuri pabandė atsakyti į paprastą klausimą, kodėl tiek daug užsieniečių, ypač Indijos ir panašių šalių piliečių Latvijoje dirba maisto išvežiotojais, kaip jie atsiduria šioje šalyje. 

Žurnalistė susipažino su Indijos piliečiu, kuris papasakojo, kad įmonei Indijoje sumokėjo 8 tūkst. eurų, kuriuos kaip paskolą pasiėmė iš banko, ir gavo pažadą, kad jis tikrai gaus leidimą gyventi Europoje. Jis ir gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki 2025 metų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)