„Kadangi 2019-ųjų metų lapkričio mėnesį turėjo baigtis Lietuvos policijos generalinio komisaro Lino Pernavo 5 metų kadencija, dar 2019-rugsėjį Lietuvoje prasidėjo visuomenei nematoma kova dėl generalinio komisaro posto, kuriai dirva buvo ruošiama dar anksčiau“, – rašoma A. Martinkaus pareiškime, adresuotame Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen.
Pareiškime prašoma inicijuoti Seime laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją ir ištirti įtakingų pareigūnų veiksmus, tarp kurių minimas buvęs LKPB viršininkas Rolandas Kiškis, jo pavaduotojas Andžejus Roginskis, taip pat, dabartinis teisingumo viceministras, buvęs Imuniteto tarnybos vadas Elanas Jablonskas.
A. Martinkus rašte dėsto, kad jų veiksmuose esą net galėjo būti nusikaltamų veikų požymiai, minimas dokumentų klastojimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir trukdymas teisėjo veiklai.
Tačiau Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis nurodė, kad tai, ką dėsto A. Martinkus – netiesa.
„Buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūno Algimanto Martinkaus, atleisto iš užimamų pareigų dėl šiurkščių kriminalinės žvalgybos veiklos pažeidimų, ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, ir tuo pagrindu leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo paskleista informacija neatitinka tikrovės.
Atleidimas buvo apskųstas teismui ir pripažintas teisėtu“, – nurodė policijos atstovas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras, kuriam taip pat buvo adresuotas šitas pareiškimas, sakė Delfi, kad panašių raštų jie gauna kas mėnesį. Šįkart jį persiuntė į Generalinę prokuratūrą.
„Įsivaizduojama, kad Seimas aukščiausia institucija, gali ištirti ir Aukščiausiojo Teismo sprendimus, gali ištirti viską už prokurorą ir policiją“, – kalbėjo jis.
Tačiau S. Šedbaro pavaduotoja komitete, atstovė iš opozicijos Agnė Širinskienė Delfi pateikė kitokią nuomonę: jos matymu, inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją ir medžiagos pagrindu pradėti tyrimą Seime būtų verta.
Delfi kreipėsi į rašte A. Martinkaus įvardintus pareigūnus ir tikisi publikaciją papildyti jų komentaru.
Sekė be pagrindo
Rašte parlamento pirmininkei dėstoma, kad 2017 m. pradžioje, tuometinis LKPB viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, atėjęs į Sunkių organizuotų nusikaltimų tyrimų 1 skyrių, kur dirbo ir A. Martinkus, jam neva nurodė melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su Kamuolinių grupuote ir tuo pagrindu pradėti jo ir jo aplinkos slaptą stebėjimą.
„Andžejus Roginskis <...> susitikęs mane patalpose, dalyvaujant mano tiesioginiam vadovui G. V., nurodė, kaip šiuo metu vertinu, klastojant oficialių dokumentų turinį, naudojant neatitinkančius tikrovės faktus, inicijuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimą“, – dėstoma A. Martinkaus pareiškime.
Tokiu žingsniu esą siekta sukompromituoti tuometinį VSAT vadovą Renatą Požėlą, kuris jau buvo dažnai minimas kaip vienas iš kandidatų į generalinio komisaro postą.
„Šį asmenį (J. Pirožniką – red. pas.), nors ir neturėta jokių patikrintų ar jokių kitų duomenų, man, tuomet ėjusiam LKPB SO1 valdybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, buvo liepta įtraukti į organizuoto nusikalstamumo įskaitą, po ko nurodyta pradėti jo atžvilgiu naudoti specialiąsias technines priemones ir kitus kriminalinės žvalgybos metodus.
Pokalbio metu tuometinio vyr. komisaro A. Roginskio buvo pasiūlyta Kauno „kamuoliniai“, tikriausia dėl to, kadangi kaip tik tuo metu LKPB buvo tiriamas šis rezonansinis ikiteisminis tyrimas, todėl niekam, nei prokurorams, nei pavyzdžiui teismui, kuris ateityje turėtų sankcionuoti specialiąsias technines priemones (telefoninių pokalbių pasiklausymą, slaptą sekimą, slaptą susitikimų fiksavimą) ir jų panaudojimą fizinių asmenų atžvilgiu, nekiltų įtarimų apie prašymo nepagrįstumą“, – rašoma pareiškime.
Pasak A. Martinkaus, šis tyrimas buvo nutaikytas į įtakingus pareigūnus ir politikus.
„Tokiu būdu, tuometinis LKPB viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis savo rezoliucija ant jam pateikto išgalvoto turinio tarnybinio pranešimo uždėjo rezoliuciją, nurodančią pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, užvesti atskirą bylą ir rinkti duomenis apie aukščiausius tuometinius teisėsaugos pareigūnus: tuometinį VSAT vadą Renatą Požėlą (gelbėjimo stotyje buvo įdarbinęs savo sūnų), su juo bendraujantį tuometiniu LRV kancleriu dirbusiu Algirdu Stončaičiu (prieš tai buvusiu VRM kancleriu), tuometinį Kauno apskrities VPK viršininką Darių Žukauską, taip pat aukščiausio rango politikus – LR Seimo narį, vėliau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ministrą Kęstutį Mažeiką, LR Seimo narį Artūrą Skardžių ir kitus“, – tokios skandalingos aplinkybės nurodomos pareiškime.
Pareiškime tvirtina, kad A. Roginskis buvo tuo suinteresuotas, nes pats turėjo ambicijų tapti generaliniu komisaru.
„Šį tyrimą nurodęs atlikti aukštas pareigūnas, tuometinis LKPB viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis įgavo praktinę galimybę ne tik susipažinti su šia neteisėtai surinkta (nes iš neteisės negali atsirasti teisė, o neteisėtu pagrindu pradėtas tyrimas-negali tapti teisėtu) informacija, bet ir ja naudotis savo asmeniniais tikslais: gal supažindinti su ja suinteresuotas, draugiškas politines jėgas, taip pat asmenis, kuriems ši informacija neturėtų būti prieinama, ją panaudoti sąskaitų suvedinėjimui, taip pat asmenų kompromitavimui. Arba gauti sau asmeniškai naudingų paslaugų – būti paskirtam į aukštas pareigas tarptautinėje policijos įstaigos – Europole.“, – rašo A. Martinkus.
Kur tokiu būdu surinkta informacija galiausiai buvo panaudota – neaišku, tvirtina A. Martinkus.
Esą klastojo dokumentus
Dar vienas pareiškime minimas epizodas, kai esą viename tarnybiniame rašte, susijusiame su tuometiniu Kauno policijos vadu Dariumi Žukausku, buvo sukeistos nuotraukos, taip sukompromituojant buvusį pareigūną.
Vėliau iš jo atimtas leidimas dirbti su slapta informacijas ir jis atleistas iš policijos. Tuomet paaiškėjo ne viena buvusio įtakingo pareigūno nuodėmė, tarp kurių – kelionė į Ispaniją tvarkant privačių verslininkų reikalus, ryšiai su nusikalstamu pasauliu ir kiti garbės pareigūnui nedarantys poelgiai.
Tačiau A. Martinkaus tvirtinimu, būtent sukeistos nuotraukos, o tai, esą turi būti laikoma dokumentų klastojimu, neva buvo pagrindas atimti iš D. Žukausko leidimą dirbti su slapta informacija.
„Tąkart mano tiesioginis viršininkas su manimi paatviravo, kad tokį pavedimą jis yra gavęs iš <...> LKPB viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, kuris tuo metu intensyviai dirbo tam, kad tuometinis LR policijos generalinis komisaras Linas Pernavas gautų bet kokios informacijos, kurią galima būtų panaudoti atimant leidimą dirbti su įslaptinta informacija Dariui Žukauskui. Nes pastarasis buvo per daug neigiamai nuskambėjęs tiek dėl Kauno apsk. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko Karaluko atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo dėl šio piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų, o taip pat dėl paties D. Žukausko išvykos į Ispaniją, siekiant padėti Karpavičiaus našlei grąžintis nekilnojamąjį turtą savo žinion. A. Martinkui pasakius, jog jis nesiruošia būti panašaus dokumento rengėju, kadangi fotonuotraukų iš slaptų dviejų skirtingų kriminalinės žvalgybos bylų turi oficialių dokumentų klastojimo požymių, G. Venclovas atsakė, kad kaip dokumento rengėją jis įrašytų jį – Gintą Venclovą, t.y. tuometinį mano vadovą“, – rašoma pareiškime.
Dėstoma, kad praėjus pusvalandžiui nuo šio pokalbio, į A. Martinkaus kabineto duris pasibeldė Imuniteto valdybos tyrėjas J. P.
„J. P. man paaiškino, kad dabartinis raštas su esančiomis foto nuotraukomis, kuriose matosi D. Žukauskas su Arūnu Pukeliu, jiems netinka, nes jie (Imuniteto valdyba) negalės panaudoti įslaptintą (ar riboto naudojimo) medžiagą paslapčių subjekto vadovui ar siunčiant į VSD, atitinkamai tai įstaigai, kuri spręs dėl leidimo dirbti su slapta informacija, atėmimo, nes jie buvo gavę tas nuotraukas tik susipažinimui. Taip pat J. P. pasakė, kad nuotraukos su D. Žukausku yra labai svarbios nes pastarieji vykdydami Palangos gelbėjimo stoties pirties stebėjimą vaizdo įrašų iš pirties nėra užfiksavę, bet susieti minėtus asmenis kažkaip yra būtina“, – rašoma pareiškime.
Priduriame, kad kai nuotraukos esą buvo sukeistos, tai buvo panaudota ne tik atimant leidimą iš D. Žukausko, bet ir pateiktos jam bylinėjantis teisme.
„Atkreiptinas Jūsų dėmesys į tai, kad prieš duodant nurodymą J. P. ir numatant galimybę naudoti intelektualiai suklastotus dokumentus tarnybinius pranešimus, vėliau protokolą su sukeistomis fotonuotraukomis, prieš D.Žukauską buvo susirinkę tuometinis PD prie LR VRM generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, PD prie LR VRM Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas, taip pat tuometinis LKPB viršininkas Rolandas Kiškis, tuometinis jo pavaduotojas Andžejus Roginskis, <...>, bendrai susitarė naudoti aukščiau minėtu būdu pakeisto turinio ir išgalvoto turinio oficialius dokumentus, taip savotiškai kovojant su piktnaudžiavimu Lietuvos policijoje. Šis faktas jau yra konstatuotas 2022-03-25 prokuroro nutarime medžiagoje, tirtoje pagal mano, kaip pranešėjo pareiškimą LR generalinei prokuratūrai“, – nurodoma pareiškime.
Šias aplinkybes išdėstęs A. Martinkus prašo Seimo inicijuoti tyrimą ir atlikti pareiškime pateikiamu turiniu pagrįstos informacijos tyrimą, ištiriant tuometinio LKPB viršininko Rolando Kiškio, buvusio LKPB viršininko pavaduotojo Andžejaus Roginskio bei kitų pareigūnų veiksmus.
Reiktų vertinti paties Martinkaus veiksmus
Buvęs LKPB viršininkas, dabar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) vadovaujantis Rolandas Kiškis pažymėjo, kad visi tyrimuose atliekami veiksmai buvo teisėti, o kalbėdamas apie kaltinimus klastojimu, jis sakė, kad tai tiesiog neįmanoma.
„Dėl klastojimų, tai totaliai neigiu, nes kontrolės mechanizmai veikė. Sistema sukurta taip, jau nuo 2015 m., kad yra kontrolės mechanizmai, kur dalyvauja prokuratūra, sistema skaitmenizuota, tokių dokumentų, kaip seniau, popieriniais raštais niekas nerašinėja. Yra kontrolės mechanizmai, kur vienas žmogus nieko nesprendžia“, - pažymėjo jis.
R. Kiškis taip pat akcentavo, kad visi veiksmai buvo sankcionuojami teismo bei derinti su prokuratūra.
„Ką jis kalba, pasisakiusi yra prokuratūra, priimdama atsisakymus ar nutraukdama ikiteisminius. Ir visus skundus dėl jo atleidimo, dėl nuobaudos jam skyrimo yra atmetęs teismas“, - pažymėjo pašnekovas.
Pareigūnas pridūrė, kad jo akimis, prokuratūra turėtų vertinti paties A. Martinkaus veiksmus, ar jis viešindamas viską pats nesielgė neteisėtai.
„Man šiek tiek liūdna – tokių dalykų viešinti negalima ir jis, kaip buvęs profesionalas, prasilenkia su etika vien dėl kažkokios savo asmeninės ambicijos. Nereikėjo daryti pažeidimų, nereikėjo turėti įtartinų ryšių, niekas nebūtų atleidęs. Niekas nekvestionuoja jo įdirbio, ką jis iki tol padaręs. Bet jei suklydai, atsakyk. Iš to, ką matau, teisėsaugos institucijos ir generalinė prokuratūra turėtų įvertinti jo veiksmus, nes jis, neturėdamas teisės, išnešė įslaptintą informaciją, kas yra valstybės ar tarnybos paslaptis“, - sakė jis.
E. Jablonskas Delfi perdavė, kad A. Martinkaus informacija yra klaidinga.
„Manau, kad iškilus abejonėms, dėl A. Martinkaus atleidimo aplinkybių, esant skundui, atitinkamos instancijos tikrai galėtų jas įvertinti. Tačiau verta prisiminti, kad jos teismo jau yra įvertintos, o atleidimas pripažintas teisėtu“, – komentavo jis.
L. Pernavas, dabar einantis policijos atašė Jungtinėje Karalystėje pareigas, sakė, kad kol kas neturi laiko susipažinti su pateikta informacija ir jos pakomentuoti.
„Labai ilgai dirbau, sulaikėme vieną iš ieškomų „Kamuolinių“.
Šiandien dienotvarkė jau pilna, pažiūrėsiu vėliau, kai turėsiu laiko“, – sakė jis
Nemato reikalo tyrimui
Kaip Delfi kalbėjo S. Šedbaras, jis permetė akimis raštą, tačiau sakė, kad tokių tyrimų Seimas neatlieka, todėl persiuntė informaciją Generalinei prokuratūrai.
„Tai prokurorų reikalas aiškintis, jei kažkas policijoje padarė nusikaltimus. O komitetas nėra ikiteisminio tyrimo institucija. Čia jokios parlamentinės kontrolės negali būti. Jei kalbama apie kažkokias nusikalstamas veikas, komitetas neturi jokios kompetencijos ir net teisės pradėti tokius dalykus“, - sakė S. Šedbaras.
Pasak jo, nėra reikalo burti ir specialiosios Seimo tyrimo komisijos.
„Ir ką ta komisija darys? Mes negalime nei liudytojų apklausti, nei įvykio vietą apžiūrėti, nei dokumentų išsireikalauti, kurie liudytų ar neliudytų apie nusikaltimo padarymą. Mes nesame tyrėjai“, – sakė jis.
Paminėjus, kad juk Seime buvo daug įdomių komisijų: „Oi buvo. Konstitucinis Teismas ir pasakė tiesiai šviesiai, praeitoje kadencijoje, kai komisijos buvo kuriamos kas savaitę, kad komisija gali būti tik Seimo kompetencijos ribose ir tik tokiems klausimams, kuriems parlamentas yra kompetentingas.
Esu atlikęs du tyrimus per savo 14-os metų karjerą. Vienas buvo dėl Garliavos įvykių, kai neperėmeme tyrimo funkcijų, bet pasižiūrėjome pačią pradžią, kaip veikė institucijos. Išsiaiškinome, kad policija piktnaudžiavo ir neatliko savo pareigų.
Kitas tyrimas – dėl Sausio 13-osios bylos. Išaiškinome, kad 10 metų byla gulėjo be eigos. Bet tyrimų mes neperėmėme. Jei prokuratūra atsisakytų tirti, galėtume išsikviesti, aiškintis. Jei yra kažkokie signalai apie galimą nusikalstamą veiką, vienintelė institucija, į kurią galime kreiptis, yra prokuratūra.“
Širinskienė: tyrimui medžiagos yra
Tačiau atstovė iš opozicijos, Lietuvos regionų frakcijos narė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė turi kitą nuomonę: jos matymu, Seimui pateiktos medžiagos pagrindu, būtų verta pradėti parlamentinį tyrimą.
„Įspūdingas yra tas raštas, kurį mes gavome praėjusią savaitę ir kuris jau ir viešumoje pasirodė, nes galimai padarytų kriminalinės žvalgybos procedūrų pažeidimų yra aibė. Tie pažeidimai daryti, galima iš teksto įtarti, aukštiems policijos pareigūnams žinant, inspiruojant galimą dokumentų, įrodymų klastojimą <...>. Tikrai tyrimui medžiagos yra“, – Delfi komentavo politikė.
Inicijuoti Seime tyrimą, anot jos, būtų svarbu ne tik siekiant išsiaiškinti įvykių aplinkybes, bet ir tam, kad parlamentarai geriau suprastų kriminalinės žvalgybos veiklą ir ypatumus, kad atitinkamai būtų patobulintas Kriminalinės žvalgybos įstatymas.
„Apie tai, kad pas mus yra kriminalinės žvalgybos reguliavimo problemų, tas tekstas irgi kalba, nes, tarkime, yra epizodas apie organizuotų grupių narių sąrašo (organizuoto nusikalstamumo įskaitos – Delfi) buvimą, kai žmogus, galimai manipuliuojant dokumentais, buvo įtrauktas į tą sąrašą.
To sąrašo turinys, kas jį patenka, kiek man praėjusioje kadencijoje teko domėtis, nėra labai viešas, nėra jokiu įstatymu apibrėžtos nei įtraukimo į sąrašą sąlygos, nei išbraukimo iš jo sąlygos, nei aiškios teisinės pasekmės. Patekus į tą sąrašą, galimas civilinis turto konfiskavimas.
Tai, kai skaitai, kad į tą sąrašą gali patekti asmuo dėl politinių ar kažkokių kitokių merkantilinių priežasčių, galimai suklastojus duomenis, ir kai supranti, kad paskui prieš tą žmogų gali atsigręžti vienas iš sunkiausių teisės mechanizmų, <...> supranti, kad apie teisinę valstybę <...> pas mus nėra ir ką kalbėti“, – dėstė A. Širinskienė.
Ji darė prielaidą, kad A. Martinkus, parengdamas tokį pareiškimą, turi ir įrodymus.
„Nes paskui gali būti įvairios šmeižto bylos“, – teigė tautos atstovė.
Aiškinantis situaciją Seime, pasak jos, galima būtų „pasižiūrėti ne tik per tą prizmę, kad kriminalinė žvalgyba mums leidžia išsiaiškinti nusikalstamas veikas, bet ir pasižiūrėti per tą prizmę, kaip mes apsaugome žmonių teises“.
Taip ji kalbėjo reaguodama į teiginius, kad pareigūnai ir politikai buvo galimai neteisėtai ir nepagrįstai sekami.
„Jie esant dabartinei tvarkai nei sužinoti apie tokį kriminalinės žvalgybos vykdymą negalėtų, nei galėtų kažkaip ginti savo teises. Realiai jie net neturi dokumento, kurį galėtų apskųsti, o kad jų atžvilgiu yra padaryti pažeidimai, tai yra taip“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Ji teigė nematanti pavojaus, kad teisiniai ginčai, Seime praėjus parlamentinį tyrimą, būtų politizuoti. Parlamentas, pasak jos, gali vykdyti svarbiausių gyvenimo klausimų kontrolę.
Dėl iniciatyvos sukurti laikinąją tyrimo komisiją, pasak A. Širinskienės, bus galima tartis su kitais opozicionieriais.
„Žiūrint per žmogaus teisių prizmę, į tai, kad mes gyvename demokratinėje, ne totalitarinėje valstybėje, kuri valdoma rusiškais metodais, kur galima sufabrikuoti sekimo priežastis, kur galima kažką padaryti ir likti neįvertintu, tai tokie dalykai turi turėti teisinį vertinimą ir, be abejo, politinį įvertinimą, ir įstatymo leidėjo pastangas padaryti taip, kad tokios situacijos nepasikartotų, kada galimai sufabrikuoji tariamą brakonieriavimą Baltijos jūroje ir tuo pretekstu gali sekti Seimo narius, ministrus ir vieną iš valstybės vadovų – valstybės premjerą“, – dėstė parlamentarė.
Situacija nestebina
Antradienio vakarą į kaltinimus sureagavo ir buvęs LKPB viršininko pavaduotojas A. Roginskis. Jis pageidavo, kad jo komentaras būtų publikuojamas visa apimtimi, todėl pateikiame jį čia:
„Tvirtai galiu pasakyti kad šiandien atleisto susikompromitavusio pareigūno Algimanto Martinkaus ir su juo susijusių asmenų viešai paskleista informacija visiškai neatitinka tikrovės.
Mano nuomone tai subjektyvios interpretacijos ir manipuliacijos, siekiant įvairų savanaudiškų tikslų, diskredituojant nepriekaištingai pareigas vykdančius LKPB ir kitus pareigūnus, siekiant paveikti visuomenės ir politikų nuomonę ir eliminuoti efektyviai veikiantį kriminalinės žvalgybos instrumentą.
Patvirtinu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai Lietuvos Kriminalinės Policijos Biure buvo nuolat vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, atitinkamus veiksmus išsamiai vertinant, kontroliuojant ir sankcionuojant vidaus ar išorės kontrolę vykdančioms institucijoms (įskaitant prokuratūrą ir atitinkamus teismus).
Lietuvos Kriminalinės Policijos Biuras (LKPB) kaip centrinė kriminalinės policijos įstaiga, nuolat vykdo sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo potencialių grėsmių identifikavimą ir vertinimą. Ypatingas dėmėsis yra skiriamas į galimų rizikų susijusių su organizuotu nusikalstamumu ir korupciniais elementais nustatymą, siekiant jas tinkamai valdyti nedelsiant jas eliminuojant. Šiam darbui, kartu su kitais LKPB komandos nariais buvo, yra ir esu tikras bus nuolat skiriamas prioritetas.
Neturiu abejonių, kad visa šiandien paskleista ir tikrovės neatitinkanti informacija bus išsamiai ir objektyviai įvertinta kompetentingų institucijų atliekant tyrimą, atkreipiant ypatingą dėmesį į galimai melagingos-šmeižikiškos informacijos skleidimą ir galimą tarnybos ir valstybės paslapčių atskleidimą.
Ši situacija nuvilia bet tikrai nestebina, nes vadovaudamasis ilgamete patirtimi galiu pasakyti kad išsivalymas nuo galimai korumpuotų pareigūnų yra sudėtingas procesas, kuomet tokiais asmenimis ir tokiomis situacijomis gali bandyti naudotis įvairūs asmenys, turintys priešingų interesų teisinės valstybės principui.
Bet kuriuo laiku esu pasiruošęs atsakyti į kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) bet kokio pobūdžio klausimus, susijusius su mano buvusiomis pareigomis Lietuvos Kriminalinės Policijos Biure.
Siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką teisėsaugos ir kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančių institucijų darbą, bei atsižvelgiant į tai, kad ši viešoje erdvėje eskaluojama situacija gali būti susijusi su valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo saugomomis vertybėmis, bet kokie kiti komentarai ir atsakymai bus teikiami tik kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.“