Pasak jos, odontologų rengimo studijų programa apima tiek teorinį, tiek ir praktinį studentų rengimą, kuris suteikia baigusiam šias studijas praktinių įgūdžių.
Anot L. Matkevičienės, įvertinus Europos Sąjungos šalių narių praktiką vidutiniškai 50 proc. odontologų rengimo studijų programų sudaro praktinių studento įgūdžių dalis.
„Šis mokymas vykdomas dviem etapais: pirmajame studentams yra ugdomi praktiniai įgūdžiai klinikinę aplinką imituojančiose simuliatorių klasėse, vadovaujant licencijuotiems gydytojams odontologams (dėstytojams). Toks mokymo modelis buvo naudotas Lietuvoje tiek iki 1990 m., tiek ir po nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje toks studentų rengimas nėra teisėtas, nes studentas, net ir prižiūrimas dėstytojo, neturi teisės pats tiesiogiai atlikti jokių gydomųjų veiksmų.
Tam, kad universitetai galėtų teisėtai vykdyti ikidiplominių studijų odontologijoje programas, būtina keisti Odontologijos praktikos bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymus. Juose nėra reglamentuota odontologijos studijų krypties studentų galimybė dalyvauti ir teikti licencijuoto specialisto priežiūroje sveikatos priežiūros paslaugas, kai vyksta praktinis šių paslaugų teikimo mokymas studijų programos ribose. Taip pat būtina nustatyti pacientų dalyvavimą mokymo procese“, – sako įstatymo pataisų iniciatorė ir rengėja Seimo narė L. Matkevičienė.
Odontologijos ikidiplominės studijos yra vykdomos LSMU Odontologijos fakultete bei VU Medicinos fakultete.
Šiuo metu nei Odontologijos praktikos įstatyme, nei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nėra reglamentuota odontologijos studijų krypties studentų galimybė dalyvauti ir teikti licencijuoto specialisto priežiūroje sveikatos priežiūros paslaugas, kai vyksta praktinis šių paslaugų teikimo mokymas pagal studijų programą.