Seimas turės spręsti dėl pasiūlytų liustracijos proceso pakeitimų, nes Seimo Teisės departamentas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai.
„Įstatymo projekto nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d., prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui“,- tokią preliminarių išvadą padarė šį klausimą svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Šią komiteto išvadą, už kurią balsavo 5 komiteto nariai, prieš – 4, ketvirtadienį Seimui pateiks šio komiteto pirmininkė Irena Haase.
Seimo Teisės departamento nuomone, išslaptinus šiuo metu valstybės paslaptimi pripažintą informaciją apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, „būtų paneigti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai“.
„Tokio įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, juo būtų pakirstas asmenų pasitikėjimas valstybe ir teise. Taigi, būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai“,- sakoma Teisės departamento išvadoje.
Joje teigiama, kad siūloma nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. vertintina „kaip prieštaraujanti Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.
Seimo narys Česlav Olševski Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje tvirtino, kad dėl liustracijos užbaigimo turi būti noras ir politinis sprendimas. Jis nesutiko su Seimo Teisės departamento pozicija dėl galimo įstatymo pataisų prieštaravimo Konstitucijai.
„Iš tikrųjų valstybė pažadėjo, kad prisipažinęs dėl bendradarbiavimo su KGB asmuo, nepatirs teisinių persekiojimų, bet ne apie tai eina kalba. Projekte siūloma tik paviešinti pavardes tų, kurie bendradarbiavo su KGB ir tiek“,- komiteto posėdyje yra sakęs parlamentaras.
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė tvirtino, kad ši tema liks gyva tol, ko bandysime paslėpti su KGB bendradarbiavusių pavardes.
„Turime vieną kartą padėti šioje istorijoje tašką. Kaip tik dabar yra tas momentas mums pasakyti, kad tą sąrašą reikia paskelbti. Visiško slaptumo ir dabar nėra, nes kandidatuojant į svarbius postus reikia nurodyti buvusio bendradarbiavimo faktą“,- Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje sakė viena iš projekto iniciatorių R. Tamašunienė.
2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti tokių asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos.
Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.