Antradienį Seimo tyrimo komisijos pirmininkas Arminas Lydeka ketina pateikti Seimui protokolinio nutarimo projektą, kuriame siūloma Seimui duoti sutikimą šį parlamentarą „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“. Už tokias išvadas praėjusį penktadienį balsavo 7 komisijos nariai, vienas buvo prieš.
Seimas buvo pavedęs komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Šių metų gruodžio 9 d. komisijos posėdyje generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius nurodė, kad „2016 m. liepos 15 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame gauti kriminalinės žvalgybos duomenys, liudytojų rašytiniai įrodymai, kiti bylos duomenys apie tai, kad P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi“.
„Tai yra darė įtaką Lietuvos ir Rusijos veterinarinių tarnybų valstybės tarnautojams, kad jie veiktų bendrovės „Judex“ interesais ir savo bei kitų asmenų naudai, gavo turtinę naudą. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. neatlygintinai naudojosi bendrovės „Judex“ pagal lizingo sutartį įsigytu automobiliu „Lexus“.
Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. 23 kartus neatlygintinai įsigijo kuro, už kurį apmokėjo bendrovė „Judex“. Neatlygintinai pasinaudojo už bendrovės „Judex“ lėšas nupirktais bilietais skrydžiams į Stokholmą, Londoną ir Kijevą. Be jokio teisėto pagrindo iš bendrovės „Judex“ gavo 1 tūkst. 800 eurų“, – sakoma tyrimo komisijos išvadoje, kurią įregistravo Seimo tyrimo komisijos pirmininkas A. Lydeka.
Paties P. Gražulio vertinimu, tai politinė byla, ir tai jis ketina akcentuoti kalbėdamas iš Seimo tribūnos.
„Tai politinis susidorojimas, spręsiu, galvosiu, ką daryti... Pirmiausia pasakysiu gerą kalbą Seime. Gal nenutrauks, leis kalbėti...“, – Eltai sakė P. Gražulis. Paklaustas, ar mano, kad Seimas pritars komisijos išvadoms ir panaikins jo teisinę neliečiamybę, politikas nesuabejojo: „tūkstantį procentų“.
Kaip numato Seimo statutas, kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo išvadą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.
Svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, apsiribojama tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijose dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja tyrimo komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“.
Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
ELTA primena, kad kreipdamasis dėl Seimo nario P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo, generalinis prokuroras E. Pašilis teigė, kad parlamentaras pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d.
piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. E. Pašilis akcentavo, kad P. Gražulis savo veiksmais menkino Seimo autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Konstitucijoje įtvirtintą priesaiką. Pasak E. Pašilio, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.