Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui priimti kompromisinį, palyginti su pirminiu „valstiečių“ siūlymu, pataisų variantą: leisti embrionus šaldyti, bet drausti juos naikinti, taip pat garantuoti lytinių ląstelių donorų anonimiškumą, užtikrinamą ir nuo sausio įsigaliojusiame įstatyme.
Dėl šių pataisų Seimas planavo balsuoti dar praėjusią savaitę, tačiau klausimas išbrauktas iš darbotvarkės dėl neišlaikytų Seimo statute nustatytų terminų dėl komiteto išvados registravimo.
LVŽS bei kitų parlamentarai gruodį registravo konservatyvias pataisas, kurios numatė riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tuomet dar buvo neįsigaliojęs.
Kilus ažiotažui, „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis registravo pasiūlymą, kuriuo atsisakyta pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus.
Pirminėms „valstiečių“ pasiūlytoms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, argumentuodami, kad pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie 30 pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.
Per pateikimą Seime nuspręsta užsakyti projekto nepriklausomą ekspertizę.
Abi ją atlikusios įstaigos, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, kaip šeimai palankesnę įvertino įstatymo redakciją, kuri neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus ir leistų juos šaldyti, bet draustų naikinti.
Pagal pataisas, leidžiant embrionų šaldymą, sukurti bet nepanaudoti embrionai būtų laikomi lytinių ląstelių banke, jų laikymo terminas neapibrėžiamas.
Taip pat šeima, turinti nepanaudotų embrionų, galėtų jų atsisakyti ir donuoti. Embriono atsisakymas būtų galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.
Taip pat „valstiečiai“ siūlė braukti nuo sausio įsigaliojusiame įstatyme įtvirtintą lytinių ląstelių donoro anonimiškumą, tačiau komiteto nariai nubalsavo už kitą formuluotę: donoro tapatybė būtų atskleidžiama tik teismo sprendimu, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Taip pat informacija apie donorą galėtų būti atskleidžiama vaikui sulaukus pilnametystės, jei yra donoro sutikimas.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje kelia daug diskusijų.
Stipriausiai nuomonės skiriasi dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo.
Nuo sausio įsigaliojęs įstatymas leidžia nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą ir sukuriamų embrionų skaičius neribojamas.